Psichologai apie smurtaujančius globėjus: vaikui gresia negrįžtamos pasekmės

Skandalas Kupiškio rajono Šimonių seniūnijoje sukrėtė ne vieną žmogų. Pasklido įrašas, kur girdisi, kaip laikinoji globėja psichologiškai ir galimai fiziškai smurtauja prieš mažylį. Vaikas graudžiai verkia, o globėja šaukia, kaltina, o galiausiai – uždaro jį rūsyje. Psichologai sako, kad toks elgesys – nepateisinamas, o pasekmės vaikui gali būti negrįžtamos, bet situacija gali būti sudėtingesnė nei atrodo iš pirmo žvilgsnio.

Verkiantis vaikas, asociatyvi nuotr. (nuotr. 123rf.com)

Prieš bejėgį vaiką smurtaujantys globėjai tėra tik žmonės, sako psichologijos specialistai, dirbantys su potencialiais globėjais ir nuskriaustais vaikais. Tiesa, pasak tų pačių specialistų, pakeltas balsas, smurtas ir bausmės gali turėti ilgalaikių pasekmių, sutrikdyti vaikų raidą ar sukelti nevaldomus pykčio priepuolius.

Garso įrašo klausykite - globėja grasino baisiais žodžiais:

Dirbti su tėvų ir gyvenimo skriaudžiamais vaikais nėra lengva ir, pasak psichologų, ne visi suaugusieji įvertina savo galimybes, nežino, į kokias sudėtingas situacijas gali pakliūti, neturi kantrybės. 

Rėkimas kelia baimę ir pyktį

Psichologė-psichoterapeute Asta Adler, konsultuojanti globėjų ruošimo kursuose, sako, kad smurtas ir šūksniai prieš vaikus, kurie yra atskirti nuo tėvų, gali būti itin traumuojantys. 

Asta Adler (www.zbarauskaite.lt nuotr.)

„Tai – traumuojanti patirtis, kuri kelia agresiją, nepasitikėjimą savimi, baimes ir kitas elgesio problemas. Tai visas spektras problemų. Kai globėjas sukelia baimę ir į vaiko baimę reaguoja dar didesne agresija, dar labiau gąsdina. Tai vaikui vyksta disociacija, jis gali savęs nebesuprasti, užsiblokuoti. Tai gali nueiti „į kūną“, pasireikšti visokios ligos, vaikas gali pradėti šlapintis į lovą, imti atsilikinėti raida, vaikas tarsi „sumažėja“. Rėkimas ir bauginimas prisideda prie raidos sutrikdymo įvairiomis prasmėmis“, – sakė psichologė. 

REKLAMA

Ji aiškino, kad globa – sudėtingas procesas, nes tenka susidurti su traumas išgyvenančiais vaikais, kurie nepasitiki kitais. 

Vaikai provokuoja tam tikrą elgesį, nes tokio elgesio ir tikisi. Reikia rasti būdų, kaip su tokiais vaikais kalbėti ir tai nėra paprasta. Vaikus dar gali paveikti ir asmeninės trauminės patirtys, kai užtemsta protas ir lieka tik instinktai bėgti arba sustingti. Tada dažnai nepastebime, kai patys atsiduriame tokioje padėtyje, kai gąsdiname ir puolame. Labai svarbu ieškoti pagalbos, suvokti, kas vyksta, kodėl vaikas elgiasi vienaip arba kitaip, kodėl norisi pačiam elgtis taip pat. Sunku yra padėti traumuotam vaikui ir netapti tuo, kuris dar labiau traumuoja“, – aiškino su globėjų ruošimu dirbanti psichologė-psichoterapeutė. 

Anot specialistės, ruošiant globėjus jiems yra kantriai aiškinama, kad gali pasitaikyti visokių situacijų, bet dažnai jie netiki: „Apie tai kalbama, bet to neužtenka. Reikia pagalbos ir suaugusiems, nes tai daug iššūkių keliantis darbas.“

Geriau reaguoti žaibiškai

Vaikų psichiatras ir psichoterapeutas Linas Slušnys sako, kad  globėjai „pereina“ daug visokių kursų. 

„Aplinkybės gali būti visokios, jie gali prarasti savitvardą. Globėjai nėra profesionalūs psichologai, jie yra eiliniai žmonės, kurie turi tam tikras nuostatas ir įsitikinimus. Jie praeina globėjų parengties kursą, bet būna, kad supranta geriau arba blogiau. Jie toliau savo gyvenime vadovaujasi tuo, kas jiems buvo priimtina. Vieniems globėjams tie kursai duoda labai daug ir jie padaro milžinišką pažangą, o kiti globėjai nepadaro pažangos, gyvena, kaip gyvenę, nors tą akimirką atrodo, kad globoti gali. Specialistai mato tai, ką mato tą dieną. Tai gali būti elementarūs žmogiški dalykai“, – sakė vaikų psichiatras. 

REKLAMA

Linas Slušnys

Anot jo, vieni žmonės taiko tai, ką išmoko kursuose, o kiti gauna sertifikatą ir gyvena, kaip gyvenę.

„Šiandien į sistemą nepatenka atsitiktiniai žmonės, nėra taip paprasta. Kažkada net pats juokiausi, ar lengvai galėčiau tapti globėju, suabejojau“, – svarstė L. Slušnys.

Pasak specialisto, svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad vaikas, patekęs pas laikinuosius globėjus, ten pateko ne dėl to, kad jo gyvenimas buvo lengvas. 

Vaikai pateko todėl, kad jų gyvenimas buvo suknistas. Jie jau iki tol buvo pikti ir jų išėmimą, įprastos tvarkos sudarkymą, o jiems tai atrodo įprastas būvis, jie palydi pykčiu. Vaikai gali protestuoti, pykti. Jie negali pykčio išreikšti ant tėvų, todėl jį reiškia ant tų, kurie yra šalia. Laikinojo globėjo pozicija nėra lengva, vaikai nuolat keičiasi. Todėl nereikia atmesti ir žmogiškojo faktoriaus. Globėjai gali prarasti savitvardą, supykti. Neaišku, kaip kiekvienas žmogus sugeba tvardytis ar tvarkytis su pykčiu“, – sakė vaikų psichiatras L. Slušnys. 

Vaikų psichiatras komentavo, kad iš skriaudžiamų vaikų gali išaugti geri žmonės, bet gali ir ne. 

„Visur reikalinga kantrybė, išlaukimas. Kartais reikia begalės pokalbių. Gali būti, kad kartais su tuo tvarkysimės nesėkmingai, o nutinka ir taip. Tada turėsime su vaiku bėdos. Kaskart perkeliant vaiką iš vieno taško į kitą, vaiko sąmoningumo galimybės mažėja, jis kurį laiką nepasitiki. Reikia suprasti, kad vaikai nepasitiki, netiki, kad gali būti geriau, nes yra nusivylę. Ar pavyks pastatyti tą nuvirtusį traukinį? Viltis turi būti viduje“, – svarstė L. Slušnys.

REKLAMA

Jis pritarė, kad tai, jog vaikai žino savo teises ir pamažu mokosi jas apginti yra gerai. Nors, anot jo, vaikai gali suskubti tuo ir pasinaudoti, kaip ir suaugę. 

 „Mano akimis ir ką rekomenduoja specialistai, kartais geriau hiperdiagnostika, ypatingai smurto atvejais, nei dėmesio nekreipimas. Nes mes nežinome, kas yra per daug. Kartais geriau sureaguoti ir reaguoti žaibiškai, kartais geriau vaiką „išimti“ iš aplinkos, kad ir dienai ar dviem“, – svarstė psichiatras. 

Naujienų portalas tv3.lt rašė, kad buvo paviešintas vaizdo ir garso įrašas, kaip Šimonių seniūnijoje, globėjų šeimoje, yra bendraujama su vaiku: jis uždarytas rūsyje, ant jo globėja šaukė, jam buvo grasinama, kad jis bus kastruotas. Iš garso įrašo susidaro įspūdis, kad vaikas taip „auklėjamas" už tai, kad ne vietoje pasišlapino.

Vaikų teises ir globėjus koordinuojančios institucijos portalui tv3.lt tvirtino, kad apie Šimonių seniūnijoje smurtu prieš mažametį įtariamą globėją jokių nusiskundimų anksčiau nebuvo gauta ir tai nėra pirmi vaikai, kurios ši moteris globoja. Paaiškėjo, kad ji yra Kupiškio socialinių paslaugų ir globos centro darbuotoja.


Rašyti komentarą...
R
Rasa
2019-09-19 17:46:22
Pranešti apie netinkamą komentarą
Geriau lai mamos ranka per šikną, nei svetimos tetos. Košmaras, ko laukiate iš tų vaikų?
Atsakyti
-2

O
Oxox
2019-09-19 19:06:32
Pranešti apie netinkamą komentarą
Nesamonė... todėl Lietuvos mamos ir emigruoja...

Ar Jūs suprantat,kad vaikui padarė didesnę traumą nei nuo biologinių tėvu?


Visi seimo nariai,ministrai užaugo prie savų tėvų. O kodėl kitus atskiria?

Jeigu vaikui reikės pagalbos,jis pasisakys.
Atsakyti
-1

L
Lina
2019-09-19 19:06:10
Pranešti apie netinkamą komentarą
Čia taip kuriame ,,GEROVĖS VALSTYBĘ''
Atsakyti
-1

SKAITYTI KOMENTARUS (22)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų