Miestai sugalvojo plėstis: Kaunas nori prisijungti rajoną, tuo susidomėjo ir Vilnius

Kauno miesto savivaldybės taryba antradienį nusprendė inicijuoti Kauno rajono seniūnijų prisijungimą. Kauno rajono valdžia ir bendruomenių atstovai piktinasi dėl tokio sprendimo ir lygina jį su viduramžiais, o Remigijus Šimašius tvirtina, kad panašių diskusijų vyksta ir dėl Vilniaus rajono.

Kauno miestas (nuotr. Kauno savivaldybės)

Kauno tarybos nariai nusprendė kreiptis į Vyriausybę dėl mini referendumo organizavimo trylikoje rajono seniūnijų – jų gyventojai spręs, ar norėtų būti Kauno miesto, ar rajono dalimi. Apklausos datą turėtų skelbti Vidaus reikalų ministerija.

Taryba taip pat ketina paklausti Kauno rajono savivaldybės nuomonės dėl galimybės surengti apklausą. Paskutinis šio proceso etapas turėtų vykti Seime, kur būtų priimamas savivaldybių ribas koreguojantis įstatymas.

Siūlomos prijungti teritorijos užima 297,8 kvadratinio kilometro – beveik dukart daugiau nei dabartinis miestas.

Sako, kad miestas aptarnauja rajono gyventojus

„Šiandieninis Kaunas yra daug didesnis nei jo administracinės ribos. Už ribos atsidūrę gyventojai yra tampriais socialiniais ir ekonominiais ryšiais susisieję su Kauno miestu“, – pristatydamas projektą sakė Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Paulius Keras.

Jo teigimu, apklausos rodo, kad daugiau nei 90 proc. gyventojų naudojasi Kaune taikomomis paslaugomis ir beveik 50 proc. gyventojų dirba Kaune. P. Keras sakė, kad norimos prijungti teritorijos buvo parinktos pagal tai, kad ten gyvenantys gyventojai yra labiausiai susiję su Kauno miestu.

„Už šių ribų gyvenantys kauniečiai dirba Kaune, leidžia savo vaikus į Kauno darželius ir mokyklas. Tačiau šie kauniečiai ten, kur gyvena, negauna tokių kokybiškų paslaugų, kokias gauna mieste gyvenantys žmonės.

REKLAMA

Mes matome ir girdime, kad už miesto ribos gyvenantys kauniečiai nėra patenkinti rajono gatvių ir šaligatvių būkle, nėra patenkinti darželių trūkumu prie namų, nėra patenkinti viešuoju transportu ir kitomis paslaugomis.

Todėl inicijuojame mini referendumą, kurio metu žmonės turės galimybę pasirinkti. Tai turi būti žmonių sprendimas“, – projekto priežastis aiškino Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.

<a class='top500' href='/top500/visvaldas-matijosaitis' target='_blank'><a class='top500' href='/top500/visvaldas-matijosaitis' target='_blank'><a class='top500' href='/top500/visvaldas-matijosaitis' target='_blank'><a class='top500' href='/top500/visvaldas-matijosaitis' target='_blank'>Visvaldas Matijošaitis</a></a></a></a> (Fotodiena/Justina Butkutė)

Kauno miesto savivaldybė skelbia, kad miesto darželius šiuo metu lanko 5 tūkst. Kaune negyvenančių vaikų, 3,2 tūkst. Kauno rajone gyvenančių vaikų eina į miesto mokyklas. Miesto valdžia tvirtina, kad rajono gyventojai taip pat aktyviai naudojasi ir mieste teikiamomis sveikatos paslaugomis.

Vykstant tarybos posėdžiui, kuriame buvo nuspręsta kreiptis į Vyriausybę dėl Kauno rajono teritorijų prijungimo, prie savivaldybės vyko rajono bendruomenių atstovų protestas, pasisakantis prieš tokius planus. Kauno rajono bendruomeninių organizacijų pirmininkė Eglė Juozapavavičienė tarybos posėdžio metu sakė, kad toks sprendimas priimtas „buldozeriniu principu“.

Lygina su viduramžiais

Kauno rajono meras Valerijus Makūnas dėl Kauno savivaldybės plano yra kategoriškas ir miesto savivaldybės užmojus vadina viduramžiškais plėtros planais.

„Savivalda yra jautrus socialinis organizmas, todėl čia negali būti taikomi fabriko principai, kaip siūlo Kauno miesto meras. Kai visoje Europoje vyksta decentralizacijos procesai, siekiant priartinti valdžią prie žmonių, Lietuvoje kelią skinasi viduramžiški plėtros planai“, – teigė V. Makūnas.

REKLAMA

Nors viešai apie tokius Kauno mero Visvaldo Matijošaičio planus buvo skelbta gegužės pabaigoje, apie konkretų projektą V. Makūnas sužinojo tik pirmadienį.

Kauno rajono meras stebėjosi, kodėl reikia išardyti jo vadovaujamą savivaldybę, kuri pagal Lietuvos savivaldybių indeksą yra vieną tarp lyderių šalyje. Tarp mažųjų savivaldybių Kauno rajonas užima antrąja vietą.

V. Makūnas (nuotr. Fotodiena.lt)

„Jei, anot V. Matijošaičio, Kauno mieste gyventi gera, o Kauno rajone blogai, tai kodėl tada Kauno mieste gyventojų mažėja, o į Kauno rajoną jaunos šeimos keliasi ne tik iš Kauno miesto, bet ir visos Lietuvos?“, – samprotavo V. Makūnas.

Kauno rajono meras svarsto, kad galbūt šis planas nėra tik būdas dirbtinai padidinti Kauno miesto gyventojų skaičių, surinkti daugiau mokesčių ir parodyti kaip neva auga investicijos.

Pasak V. Makūno, labiausiai glumina Kauno miesto vadovo nuostata skirstyti žmones pagal gyvenamąją vietą, esą Kauno rajono gyventojai naudojasi Kauno miesto infrastruktūra ir yra išlaikytiniai Kauno rajono meras akcentuoja, kad gyvename demokratinėje valstybėje, kur teisės aktai leidžia piliečiams laisvai judėti ir gauti viešąsias paslaugas, nepriklausomai nuo asmens deklaruotos gyvenamosios vietos.

„Juk savivalda yra atviras organizmas, o ne uždara kunigaikštystė, kur yra „mano žmonės“ ir yra kiti, svetimi, su kitokiomis, mažesnėmis teisėmis“, – kalbėjo Kauno rajojo meras.

Svarstymų yra ir Vilniuje

Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius portalui tv3.lt sakė, kad yra svarstymų plėsti miesto savivaldybės administracines ribas Vilniaus rajono sąskaita. Vis tik, kitaip nei Kauno atveju, jos yra nuolat aptariamos su Vilniaus rajono savivaldybe.

REKLAMA

„Iš tikrųjų, buvome susitikę, nes yra įvairių klausimų, kurie gyventojų gerovę liečia, ypač tų, kurie gyvena paribiuose ir kyla klausimų, kad kai kur administracinės ribos galėtų būti nubraižytos protingiau“, – teigė sostinės meras.

Remigijus Šimašius (nuotr. Fotodiena/Justino Auškelio)

Pasak R. Šimašiaus, jei susitarimas bus rastas, klausimas bus teikiamas Vilniaus miesto ir rajono savivaldybių tarybų nariams. Tačiau, jei susitarimo nebus rasta, R. Šimašiaus teigimu, šis klausimas nebus prievarta stumiamas į priekį.

Vilniaus mero teigimu, Europos miestai yra pasirinkę įvairius modelius, kaip elgtis sus savo teritorijomis. R. Šimašiaus nuomone, ateityje būtų galima svarstyti ir Lietuvos žiedinių savivaldybių likimą.

„Manau, kad Lietuvoje galėtų būti daug geresnis administracinis suskirstymas. Vilniaus atveju tą puikiai matau, bet tai tikrai nėra pirminė problema, į kurią reikėtų koncentruotis. Tikrai yra daugybė kitų, kurias dabar reikia padaryti“, – kalbėjo R. Šimašius.

Neturi ekonominės prasmės

„Swedbank“ vyresnysis ekonomistas Vytenis Šimkus portalui tv3.lt teigė, kad kyla diskusijų apie žiedinių savivaldybių, tokių kaip Vilniaus, Kauno, Klaipėdos rajonų reikalingumą.

„Galėtų būti po vienos savivaldybės skėčiu, vien iš viešojo sektoriaus efektyvumo perspektyvos“, – kalbėjo V. Šimkus.

Ekonomisto teigimu, dažnai susiklosto tokios aplinkybės, kai gyventojai dirba mieste, čia gydosi, leidžia vaikus į mokyklas, naudojasi miesto infrastruktūra, tačiau gyventojų pajamų mokestį moka rajono savivaldybei, kurioje ir gyvena.


Rašyti komentarą...
O
Ot
2019-09-11 12:14:38
Pranešti apie netinkamą komentarą
Lietuva yra ŽŪ kraštas . Miestai plečiasi kai auga pramonė, atsiranda naujos gamyklos,fabrikai .Akivaizdžiai šioj vietoj Matijošaičio interesas.
Atsakyti
-2

M
Morka
2019-09-11 13:55:58
Pranešti apie netinkamą komentarą
tai aisku, viskas del pinigu, kaip visada
Atsakyti
0

n
nu jau
2019-09-11 14:42:38
Pranešti apie netinkamą komentarą
kas noretu buti savo noru prijungtas prie Kauno???
Atsakyti
0

SKAITYTI KOMENTARUS (16)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų