Lauko tualetų drama: nesutvarkius vandentiekių grėstų didelės baudos

Drama dėl lauko tualetų tęsiasi. Virš Lietuvos pakibus milijoninėms Europos Sąjungos baudoms ieškoma „atpirkimo ožių". Aplinkos ministerija žada sankcijas savivaldos vandentvarkos, komunalinių paslaugų įmonėms ir pačioms savivaldybėms. Jei iki 2020-ųjų kovo nenuties reikiamo kiekio vamzdynų ir neprijungs numatyto skaičiaus gyventojų – teks sukrapštyti 16 milijonų eurų už žalą. Savivaldybių asociacija sako, kad tai lems įmonių bankrotą ir tada jos nespės įvykdyti Europos komisijos nurodymų.

Senovę menančių lauko tualetų, kaip ir prie centrinio vandentiekio neprijungtų gyventojų Lietuvoje mažėja. Visgi žmonių, kurie namuose neturi tokių patogumų kaip geriamasis vanduo ar nuotekų tvarkymas, pagal Europos Sąjungos direktyvą, vis dar per daug. Skaičiuojama, kad iki kvotos – kad ne mažiau kaip 98 procentų nuotekų būtų tvarkoma centralizuotai, trūksta dar 20 tūkstančių prijungtų namų ūkių.

Jei savo kieme neišsišluosime 2023 metais Europos komisija žada apvalią baudą. Kadangi pati Europa vandentiekiui centralizuoti yra skyrusi lėšų, procesą kontroliuojanti Aplinkos ministerija pirštu beda į savivaldybes ir jų įmones, kurios turi užtikrinti gyventojų prijungimą. Jei iki kitų metų kovo numatyti darbai nebus atlikti bus pareikalauta padengti žalą už jau nutiestus vamzdynus ir kitą infrastruktūra. Ir bendra suma siektų 16 milijonų eurų.

Ministras Kęstutis Mažeika siūlo išeitį – tarp kelių namų įrenginėti individualius valymo įrenginius, kuriuos aptarnautų ar prižiūrėtų savivalda. Savivaldybių asociacija tikina, kad įmonės deda visas pastangas, jog to būtų išvengta, tačiau situacija apsunkina ir patys gyventojai, ir padėtis regionuose.

REKLAMA

„Nepavyko pajungti dėl daugelio objektyvių priežasčių. Visų pirma tai ir 2008 metų ekonominė krizė, didelis nedarbas regionuose, didelė gyventojų emigracija, itin maži gyventojų atlyginimai, silpnas kontrolės mechanizmas", – teigė asociacijos patarėja Agnė Kazlauskaitė.

Agnė Kazlauskienė priduria, kad dalis gyventojų yra išsikasę šulinius, nuotekas tvarkosi patys, tad nė neketina skirti lėšų prisijungimo darbams. Visgi Aplinkos ministerija tvirtina, kad dažniau ne patys žmonės nenori prisijungti prie tinklo, o jiems tiesiog nesuteikiamos galimybės tai padaryti.

„Manau, kad kreipiamasi dėl gyventojų, kurie šalia savo sklypo jau turi infrastruktūra, tačiau dėl vienų ar kitų priežasčių neprisijungia. Tačiau turime teritorijų, kur tiesiog nėra centralizuotos infrastruktūros, tai tam reikalinga nauja plėtra", – sakė ministerijos atstovas Irmantas Valūnas.

Pasak savivaldybių asociacijos toks spaudimas ir grasinimas baudomis gali privesti prie didesnių bėdų nei yra šiuo metu. Esą jei įmonėms tektų padengti ministerijos nustatytą žalą, iškiltų pavojus ne tik jų pačių egzistavimui, bet ir įsipareigojimų Europos Sąjungai įvykdymo. Neva tuomet iki 2023 metų šalis susitvarkyti tikrai nespėtų.

„Įmonės, kurios turės gražinti tuos 16 milijonų, jos, didžioji dauguma, atsidurs ties bankroto riba. Turės skolintis, kad sumokėti tą finansinę korekciją arba baudą, turės mokėti palūkanas. Joms bus sunku ar net neįmanoma vykdyti naujus gyventojų pajungimus", – tęsė A. Kazlauskaitė.

Ministerijos atstovas Irmantas Valūnas tikina, kad net laiku neįvykdžius įsipareigojimų 2023 sausio pirmąją komisija sąskaitos Lietuvai neatsiųs. Pirmiausia bus kreipiamasi į Europos Teisingumo teismą:

REKLAMA

„Teismas kai sprendžia byla jis vertina daug faktorių – pažeidimo trukmė, dydis, reikšmė, šalies pastangos, šalies bendro vidaus produkto rodikliai, išsivystymo lygio rodikliai, sudėtinga ta forma."

O karas su lauko tualetais finansiškai gali sužeisti ne tik valstybę ar savivaldybes, bet ir gyventojus. Nuo šių metų gegužės pirmosios, pasikeitus įstatymui –prie centrinio vamzdyno neprisijungęs žmogus turės devynis mėnesius susitvarkyti, jei to nepadarys – grės bauda nuo 70 iki 100 eurų. Panašu, kad ši baudų puokštė privertė pasikrutinti ir vandentvarką sostinėje. Net Šnipiškėse, kur ilgus dešimtmečius žmonės gyveno be patogumų, jau pradedami darbai. Tiesa gyventojai pokyčius vertina skeptiškai:

„Keistai iš tikrųjų veda. Vienam namui veda, kitam neveda. Mūsų pavyzdžiui neveda ir nežinau kodėl. Niekas nebendrauja."

„Kas iš to, kad knisa? Ir kas iš to vandens? Aš ne kapeikos neturiu ir mano pensijos neužteks šitam malonumui. O ten man patogu", – sakė gyventojas.

Už Europos Sąjungos direktyvos nesilaikymą kišenes jau teko patuštinti belgams. Jiems buvo skirta 10 milijonų eurų bauda.  

 

 


Rašyti komentarą...
G
Grobas
2019-08-11 20:41:26
Pranešti apie netinkamą komentarą
Kur dinga skirti europos pinigai dabar jau baudas desit bauskit tos kure pavogi pinigus yr miske vietas nusisikti jokdarei klaunai neskandinkit zmoniu nebutu sp lietuvis
Atsakyti
-1

R
Reg
2019-08-11 23:07:43
Pranešti apie netinkamą komentarą
Europa sąjunga nugi skyrė pinigų,tai kur tie pinigai dingo?dabar žmonėms skirs baudą €70-€100,man atrodo reikia skirti baudą tiems kurie iššvaistė europos sąjungos pinigus.
Atsakyti
0

R
Rule
2019-08-11 23:29:38
Pranešti apie netinkamą komentarą
Mažiau reikia vogti,o dirbti ir nekalti kitų, kaip krizė ar migracija
Atsakyti
0

SKAITYTI KOMENTARUS (6)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų