P. Cvirkos paminklas

P. Cvirkos paminklas

Lietuvos rašytojų sąjungos valdyba kreipėsi į kultūros ministrą Mindaugą Kvietkauską bei Vilniaus merą Remigijų Šimašių, ragindami nenukelti sostinės centre esančio paminklo rašytojui ir sovietmečio veikėjui Petrui Cvirkai.

Penktadienį išplatintame pareiškime, adresuotame minėtiems politikams, teigiama, kad apskritai nereikėtų griauti sovietmečio epochą atspindinčių paminklų, nes taip „neišbrauksime dramatiškų Lietuvos istorijos puslapių“.

Anot sąjungos atstovų, P. Cvirka buvo „vienas talentingiausių ir žinomiausių tarpukario Lietuvos rašytojų“, iki sovietmečio jo kūryba buvo „itin kokybiška, tačiau viskas pasikeitė parsivežus Stalino saulę“.

„Todėl ir šį paminklą derėtų palikti aikštėje, o aplinką patraukliai sutvarkius, paliekant medžius ir žalius skverus, pritaikyti visuomenės reikmėms ir atverti naujas galimybes socialinei kultūrinei raiškai. Juk griaudami sovietmečio paminklus neišbrauksime dramatiškų Lietuvos istorijos puslapių, priešingai – apie juos reikia kalbėti, kad ateityje panašūs įvykiai nesikartotų ir nauji cvirkos nepultų mums vežti naujos saulės“, – teigiama pareiškime.

REKLAMA

Svarstoma, kad P. Cvirkos skvere prie paminklo galėtų būti pritvirtinta informacinė lentelė apie rašytojo kūrybą ir gyvenimą, skveras taptų vieta, kurioje „vyktų istorijos pamokos apie į sovietinio režimo pinkles įkliuvusius kairiąsias pažiūras išpažinusius tautiečius, kuriems atrodė, kad sovietinė sistema jas atitiko“. Anot rašytojų, daugelis jų vėliau suprato klydę, tačiau ne visi spėjo pagarsinti apie savo nesitaikstymą su sistema.

Rašytojų sąjungos teigimu, P. Cvirka „kaip ir daugelis kitų to meto maištingų ne tik Lietuvos, bet ir Vakarų Europos inteligentų“, jaunystėje buvo susižavėjęs marksizmu ir Sovietų Sąjungos propaguojamomis idėjomis, o jų paveiktas galbūt pakenkė ne vienam savo tautiečiui.

„Tačiau yra pagrindo manyti, kad už šį savo paklydimą užmokėjo gyvybe“, – rašoma pareiškime.

Ministras norėtų platesnės diskusijos

Kultūros ministras taip pat kviečia savivaldybę neskubėti priimti sprendimų ir rengti diskusijas tuo klausimu.

„Rekomenduočiau nepriimti skubotų, rengti platesnę diskusiją, ko ir prašo Rašytojų sąjunga“, – BNS sakė Mindaugas Kvietkauskas.

Kreipimąsi Rašytojų sąjunga adresavo M. Kvietkauskui bei Vilniaus miesto merui Remigijui Šimašiui.

Pats M. Kvietkauskas sako kaip literatūrologas tyrinėjęs P. Cvirkos ir kitų sovietmečio rašytojų palikimą. Jo nuomone, į diskusijas šiuo klausimu turėtų įsitraukti ne tik Kultūros ministerija, bet ir Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisiją.

REKLAMA

„Kadangi čia susiduriame su sovietmečio palikimu, atminties klausimu, bet kartu ir su literatūros klasiko įamžinimu, reikėtų aptarti, kaip galėtų šis skveras atrodyti ateityje, kaip jis turėtų būti formuojamas. Manau, reikėtų kalbėti apie šios erdvės galimas skirtingas koncepcijas, skirtingus siūlymus, bet ne apie paminklo griovimą ar negriovimą“, – teigė jis.

P. Cvirka mirė 1947 metais, būdamas 38-erių, o tai, pasak rašytojų, buvo laikas, „kai imta rimtai susidoroti su režimo nuostatų neatitinkančiais intelektualais“.

„Sprendžiant iš palikto romano „Upė negrįžta“ rankraščio, P. Cvirka buvo kaip tik vienas iš tų, kuriuos reikėjo pašalinti (...). Visų P. Cvirką pažinojusių amžininkų liudijimuose atrandame pastebėjimus, kad jis buvo labiau emocingas negu racionalus ir remiantis rašytojo Gasparo Aleksos surinkta archyvine medžiaga matome, kad ir Rašytojų sąjungos pirmininko pareigos P. Cvirkai buvo ne nomenklatūrinis karjeros laiptas, o priverstinis, nekenčiamas darbas“, – tvirtina Rašytojų sąjungos atstovai.

Paminklas užkliuvo konservatoriams

Sostinės konservatoriai jau praėjusią kadenciją ragino nukelti paminklą, tačiau sprendimas taip ir nepasiekė tarybos. Šią kadenciją į sostinės valdančiąją koaliciją grįžę konservatoriai įtraukė P. Cvirkos paminklo nukėlimą į koalicijos sutartį, tačiau apie konkrečias datas dar nekalbama.

REKLAMA

Rašytojai pažymi, kad 2017-aisiais Vilniaus miesto savivaldybės politikų ir įvairių ekspertų komisijos pasisakymas už paminklo nukėlimą kelia abejonių, kadangi už tai balsavo aštuoni iš 17 narių, į ekspertus įtraukti ir apie tai nieko nežinojęs poetas, P. Cvirkos sūnėnas Tomas Venclova, taip pat poetas, literatūrologas ir dabartinis kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas.

„Neįmanoma paneigti, kad Lietuvos žmonėms per daugelį metų šis paminklas buvo siejamas su „Žemės maitintojos“ ir „Cukrinių avinėlių“ autoriumi. Su šio talentingo rašytojo knygomis išaugo kelios kartos, kai kurios novelės yra ir liks lietuvių literatūros klasika, todėl reikėtų atskirti menininko paliktą kūrybą nuo jo sudėtingo, prieštarų kupino gyvenimo. Negi visuomenė tokia nebrandi, kad ją ideologiškai veiktų ir net žalotų (!) skverelyje stovintis P. Cvirka, per tiek metų sutapęs su ta vieta?“ – klausia rašytojai.

Paminklo nukėlimo šalininkai teigia, kad P. Cvirka nuo pirmosios sovietų okupacijos 1940-aisiais aktyviai kolaboravo su Maskva, vėliau vadovaudamas Rašytojų sąjungai šalino iš jos kolegas už antisovietines pažiūras, perduodavo informaciją saugumui.

rimas
2019-05-24 18:31:36
senas raugas vargsta su ta savo praitimi...atsibuskit ir atsiduskit...ka?parduoti TEVYNE jau nebe nusikaltimas?JEI taip graudu,kelkites i GRUTA,-TEN DAR PREKIAUJAMA STALINO SAULE
Atsakyti
Patogiausias būdas sužinoti daugiau - sekti naujienas mūsų „Facebook“ paskyroje!

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.

rimas 2019-05-24 18:31:36
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
senas raugas vargsta su ta savo praitimi...atsibuskit ir atsiduskit...ka?parduoti TEVYNE jau nebe nusikaltimas?JEI taip graudu,kelkites i GRUTA,-TEN DAR PREKIAUJAMA STALINO SAULE   ATSAKYTI
GAUK NEMOKAMĄ tv3.lt NAUJIENLAIŠKĮ Į SAVO PAŠTO DĖŽUTĘ:
UŽSISAKYTI

Top Video

Glostyk Bobiką
DABAR RODOMA
Glostyk Bobiką
DABAR RODOMA
Tragedija Balsio ežere: nuskendo du vaikai
DABAR RODOMA
Braškių katastrofa: nespėja skinti
DABAR RODOMA
Nufilmavo krušą: gabalai kėlė pavojų
DABAR RODOMA
Šalčiūtė apžvelgė kauniečių pamėgtą vietą: čia vykdavo erotikos vakarėliai
DABAR RODOMA
Kraupus radinys Pučkorių parke
DABAR RODOMA
Jurbarkietė prisimena išpuolį
DABAR RODOMA
Prie Vilniaus užfiksavo viesulą
DABAR RODOMA
Vaikas apsinuodijo narkotikais
DABAR RODOMA
Saulės vonios – pavojingos
REKLAMA
Karinės pratybos (nuotr. SCANPIX)
Sekmadienį Palangoje, Nemirsetos paplūdimio teritorijoje, vyks tarptautinėse jūrinėse pratybose BALTOPS dalyvaujančių pajėgų parodomoji operacija. Per ją NATO ir partnerių ...
Keisčiausios vietos vestuvėms (nuotr. socialinių tinklų)
Vasara – vestuvių metas ir vestuvių planuotojai pluša pasiraitoję rankoves. Pasak šventes organizuojančių žmonių, geri vestuvių fotografai ir renginių vedėjai būna išgraibstomi ...
Lietuvos paštas (nuotr. ukzinios.lt)
„Ukmergės žiniose“ neseniai rašėme apie gerėjančias darbo sąlygas ir didėjančius atlyginimus Lietuvos pašto darbuotojams. Tačiau į redakciją paskambinusi Ukmergėje dirbanti ...
Muzikos festivalis (nuotr. Organizatorių)
Vasarą minios žmonių traukia ne tik prie jūros, ežero ar į savo sodybas. Vieni svarbiausių šiltojo sezono atributų – muzikos festivaliai. Plačioje renginių puokštėje pasirinkti ...
Vanta Karolis Kavolėlis/Fotobankas nuotr.
Jau nuo seno lietuviai po darbų mėgdavo išsiperti pirtelėse, ir dabar jų gausu aplink nuosavus namus ar sodybas. Pirtelės būna įvairios – nuo tradicinių kaimo dūminių iki ...
REKLAMA

TELEVIZIJA

×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų