Dažnai naudojamas santykinis rodiklis, priklausantis nuo pajamų pasiskirstymo netolygumo (skurstančiais laikomi asmenys, kurių disponuojamosios pajamos mažesnės už 60 proc. pajamų medianos), – skurdo rizikos lygis. Tačiau jis nėra skaičiuojamas regionų lygiu; be to, turi tam tikrų trūkumų – didėjant pajamoms kartu didėja ir skurdo rizikos riba, ir taip apibrėžto skurdo iš esmės neįmanoma įveikti.
Nepretenduodami į absoliučiai tikslų „skurdžiausių“ regionų įvardijimą, pabandėme sudėti reitingą pagal tai, kiek procentų regiono gyventojų dėl pinigų stokos negali laiku sumokėti būsto nuomos, komunalinių mokesčių, būsto ar kitų paskolų, kredito įmokų.
Reiktų atkreipti dėmesį ir į tai, kad, vertinant regionus pagal šį rodiklį, didžiuosiuose miestuose ir aplink juos pragyvenimo (būsto, transporto) kaina yra didesnė, todėl, pavyzdžiui, Vilniaus regione net 18 procentų gyventojų negali laiku mokėti nuomos, komunalinių mokesčių ar kredito įmokų.
Informacija iš Vidaus reikalų ministerijos Regioninės politikos departamento, Regioninės politikos strateginio koordinavimo skyriaus.
1. Telšių apskritis – 20 procentų gyventojų dėl pinigų stokos negali laiku sumokėti būsto nuomos, komunalinių mokesčių, būsto ar kitų paskolų, kredito įmokų
Telšiuose siautė lietus ir škvalas (nuotr. „Fotolotos.lt“ / Nilo Narmonto) (nuotr. „Balsas.lt“)
