Judėjimas „Už gamtą“, dėl Miškų įstatymo pataisų

Lietuvių tautos kultūrinis ir dvasinis paveldas yra glaudžiai susijęs su gamta. Neatsitiktinai Lietuvos kelias į laisvę 1988 – siais prasidėjo galingu gamtosauginiu sąjūdžiu. Išlikęs gamtos paveldas yra pagrindinis ir didžiausias Lietuvos valstybės turtas, teikiantis dvasinę atgaivą ir materialinę naudą Lietuvos žmonėms. Siekiant išsaugoti mums visiems brangias gamtos vertybes per dvidešimt nepriklausomos Lietuvos metų buvo sukurti pažangūs, ES reikalavimus atitinkantys teisės aktai, šiuolaikiška valstybės saugomų teritorijų sistema, sąlygos kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės išsaugojimui, žmonių poilsiui, turizmo verslo plėtojimui, tradicinei ir ekologinei žemdirbystei bei darniai miškininkystei.

Esame susirūpinę esama situacija, kai pasinaudojant ekonominiu sunkmečiu ir prisidengiant ES atsinaujinančios energetikos ir kaimo plėtros tikslais bei savanaudiškai traktuojant darnaus vystymosi sampratą bandoma įstatymais įteisinti privačioms verslo grupėms palankius sprendimus, pasipelnyti gamtos ir visuomenės sąskaita.

Siūlomos Miškų įstatymo pataisos, numatančios miškų skaidymą į mažesnes nei 5 ha valdas, statybų miškuose įteisinimą, žymiai palengvintą miškų pakeitimą kitomis naudmenomis Tai padarytų nepataisomą žalą Lietuvos gamta, žymiai sumažintų žmonių poilsiui skirtas teritorijas miestų ir priemiesčių miškuose ir galutinai suvaržytų visuomenės galimybes patekti prie vandens telkinių ir vertingų gamtos objektų. Precendento neturi reikalavimai leisti statybas miškuose, dangstomi kilniais norais „atsatyti teisingumą“. Į ką tas „teisingumas“ virsta gražiausiose mūsų šalies vietose, žinome visi.

REKLAMA

Ypač žalingais ir pavojingais laikome Seimui pateiktus siūlymus dėl vadinamo Valstybės saugomų teritorijų apsaugos režimo liberalizavimo, kurie sukurtų prielaidas suardyti kraštovaizdžio teritorinį vientisumą, taip padarant nepataisomą žalą saugomoms gamtos bei kultūros vertybėms, kurių atkūrimas būtų neįmanomas.

Kreipiamės į Seimo narius su raginimu nepriimti žalingų Lietuvai, jos gamtai ir žmonėms pataisų.

Akivaizdu, jog panašių pataisų priėmimas būtų naudingas saujelei žmonių, kurie supirko miškus prie mūsų gražiausių upių ir ežerų. Žinme, kad paskutiniu metu vis teikiami nauji siųlymai dėl statybų miškuose įteisinimo, kad ir su apribojimais, o įstatymo pataisų primėmimas tolydžio atidedamas. Per tą laiką atsiranda vis nauji, pavojų gamtai keliantys siųlymai. Karti patirtis rodo, kad mūsuose išimtys greitai virsta taisyklėmis. Tikimės, kad Seimas parodys tikrą principingumą šiuo itin svarbiu Lietuvai klausimu. Juk sunaikintos gamtos atstatyti neįmanoma.

1. Sigutė Stonytė, Nacionalinės operos primadona

2. Gintaras Varnas, – teatro režisierius, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas

3. Gintaras Rinkevičius– dirigentas, Valstybinio simfoninio orkestro vadovas ir vyr. dirigentas, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas

4. Jonas Vaitkus– teatro režisierius, Nacionalinės  kultūros  ir meno premijos laureatas

5. Dalia Ibelhauptaitė, – operos režisiere

6. Juozas Statkevičius, – mados ir teatro kostiumų dizaineris

7. Asmik Grigorian, – Nacionalinės operos solistė

8. Gytis Padegimas, – teatro režisierius

9. Jūratė Onaitytė, – teatro ir kino aktorė, Nacionalines kultūros ir meno premijos laureatė

10. Regimantas Adomaitis, – teatro ir kino aktorius

11. Juozas Budraitis, – teatro ir kino aktorius

12. Saulius Balandis, – teatro ir kino aktorius

13. Andrius Žebrauskas, – teatro ir kino aktorius

14. Arūnas Sakalauskas, – teatro ir kino aktorius

15. Rolandas Kazlas, –teatro ir kino aktorius, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas

16. Gytis Ivanauskas, – tetro aktorius, choreografas, šokėjas

17. Martynas Švėgžda fon Bekeris, – smuikininkas

18. Andrius Mamontovas, – dainininkas, aktorius

19. Aidas Marčėnas, – poetas, rašytojas, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas

20. Dovilė Zelčiūtė, poetė, rašytoja

21. Sigitas Parulskis, – poetas, rašytojas, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas

22. Vytautas V. Landsbergis, – poetas, rašytojas, kino režisierius

23. Marius Ivaškevičius, – rašytojas, režisierius

24. Giedrius Puskunigis, – kompozitorius

25. Onutė Narbutaitė, – kompozitorė

26. Audrius Stonys, – kino režisierius, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas

27. Arūnas Matelis, – kino režisierius, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas

28. Augustinas Gricius, – TV režisierius

29. Jūratė Paulėkaitė, – scenografė, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatė

30. Jonas Arčikauskas, – scenografas, dailininkas, Vyriausybės kultūros ir meno premijos laureatas

REKLAMA

31. Gintaras Makarevičius, – scenografas, dailininkas


Rašyti komentarą...
b
bravas
2011-05-09 08:03:03
Pranešti apie netinkamą komentarą
saunuoliai musu kulturos ir meno atstovai.bet kazi ar jus palaikys visokie kubiliai su simenais ir valinskais.
Atsakyti
0

S
Skaudu
2011-05-10 08:30:14
Pranešti apie netinkamą komentarą
Įsivėlėte, mielieji, į reikalus, kurių, dovanokit, akivaizdžiai neišmanot. Leidotės paverčiami buferiu. Jumis stancikienės, knystautai ir braziuliai pasinaudojo tam, kad įvairaus pasipriešinimo dalyvių vaikai ir vaikaičiai, pokario laikais išvaryti iš tėviškių, sunaikintų sodybų, taip ir negalėtų į jas sugrįžti, atstatyti, įsikurti greta senelių kapų.
Atsakyti
0

n
nusivyles
2011-05-11 08:01:06
Pranešti apie netinkamą komentarą
gerbiami mokslo ir kulturos veikejai, ko verti jusu zodziai ir parasai, jeigu vienas is jusu "laikydamasis istatymu" neprileidzia zmoniu prieiti prie ezero, niokoja gamta: siukslina, dziovina medzius, kad juos galima butu nupjauti, mat, jie uzstoja vaizda i ezera ir t.t zmones del jo "rupynimosi gamta" turi aiskintis del nesibaigianciu skundu su visuomeninemis institucijomis. tai pasakykit mielieji, gerbemieji, menininkai ko verti jusu parasai, jeigu taip elgetes patys?
Atsakyti
0

SKAITYTI KOMENTARUS (4)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų