Vitalijus Kanapeckas
Štai jau kelintas mėnuo vyksta protestai Ukrainoje. Dalyvių drąsa ir susitelkimas verti kuo didžiausios pagarbos, tačiau kai tą pagarbą ir palaikymą ima demonstruoti Lietuvos valdžios institucijos bei politinės partijos, tai kvepia gana ciniška veidmainyste, kadangi savo kontroliuojamoje teritorijoje jos nelabai linkusios toleruoti net menkiausias protestų užuomazgas.
Štai prieš penketą metų, 2009 m. sausio 16 d. prie Seimo rūmų Vilniuje keli šimtai žmonių sukėlė nedidelius neramumus, kurių metu buvo iškulta keletas langų. Policija su triukšmadariais susidorojo gana griežtai – buvo panaudotos guminės kulkos, dėl ko keletas žmonių buvo sunkiai sužaloti ir tų sužalojimų pasekmes jaus visą likusį gyvenimą. Kaip žinia, guminių kulkų naudojimas dabar nuolat prikišamas Ukrainos Berkut‘ui kaipo neadekvačiai žiaurios priemonės.
Jei laikysimės tokių vertinimų, tai tada Lietuvos policijos veiksmai 2009 m. sausio 16 d. yra absoliučiai nepateisinami. Berkut‘as jau daugybę savaičių grumiasi su daugiatūkstantine ir organizuotai besipriešinančia minia – tokioje nuolatinėje įtampoje net ir perlenkimai su prievartos panaudojimu yra žmogiškai suprantami. Mūsų policija gumines kulkas panaudojo prieš nedidelę ir neorganizuotą žmonių grupę, kuri po valandos būtų ir taip išsiskirsčiusi.
Na taip, iškūlė kelis langus ir, jei ne policijos veiksmai, galbūt būtų iškūlę dar kelis – šiaip jau tai kiekvienos demokratinės tautos teisė periodiškai iškulti vieną kitą valdiškos institucijos langą, tokiu būdu motyvuojant ten lindinčius valdininkus geriau dirbti ir mažiau vogti. O dėl kelis tūkstančius litų kainuojančių stiklelių kelti grėsmę žmonių gyvybei ir sveikatai yra absoliučiai nepateisinama. Nesinori net pagalvoti, kokių smurtinių priemonių griebtųsi mūsų represinės struktūros, jei po viso šito prasidėtų rimti ilgalaikiai protestai, kaip dabar Ukrainoje.
Ar LR prezidentas pas sužalotus žmones atskubėjo su saldainiais, kaip dabar pas ukrainiečius? Kurgi ne - policijos minioje nufilmuoti žmonės buvo kelis metus tampomi po teismus ir jiems buvo skiriamos tokios bausmės, kurių mūsų teismai neskiria nei kyšininkams, nei kontrabandininkams, nei finansiniams aferistams. Be abejo, užsienio protestuotojai juk yra pilietiniai aktyvistai ir idealistai, o mūsiškiai – papirktas antivalstybinis gaivalas. V. Janukovičius, A. Lukašenka ir V. Putinas, beje, galvoja lygiai taip pat, tik kitoje valstybinės sienos pusėje.
Dar visi labai burnoja ant V. Janukovičiaus už jo bandymus prastumti įstatymus, smarkiai apribojančius susirinkimų laisvę. Burnoja ir Lietuvos atstovai, tik kad pas mus ta tvarka, kurios V. Janukovičius dar tik siekia, jau iš esmės funkcionuoja daug metų. Aišku, iš Konstitucijos niekas susirinkimų laisvės neišbraukė, bet ja iš esmės labai sunku pasinaudoti dėl sumaniai išdėliotų biurokratinių barjerų. Jei savivaldybė organizatoriams neduoda leidimo rengti mitingą, parašydama bet kokį išsigalvotą motyvą, pvz., „dėl viešojo saugumo“, tai teismas tokį sprendimą greičiausiai panaikins, bet jau bus praėjęs gal pusmetis po to, kai mitingas turėjo būti surengtas. Su tokiais triukais yra susidūrę ir nacionalistai, ir profsąjungos, ir D. Kuolio kurtas pilietinis judėjimas. Dar valdininkai gali tyčiotis iš organizatorių, skirdami absurdišką renginio vietą arba lyg tyčia organizuodami toje pačioje vietoje kokį nors koncertą.
Tuo pat metu valstybė, kuri šiaip jau yra gana tolerantiška agresyviems ir pavojų kitiems žmonėms keliantiems vairuotojams, tarpuvarčių chuliganams ir telefoniniams sukčiams, itin principingai reaguoja net į kelių žmonių protestus. Prisiminkime, kaip atkakliai ir stropiai buvo tampomi po nuovadas paaugliai, kurie kreidutėmis ant grindinio rašinėdavo TIESOS. Visiškas absurdas buvo pasiektas praeitą mėnesį, kai piniginė bauda paskirta moteriai, kuri viešai demonstravo pasipiktinimą dėl policijos neveiklumo, kai automobilio bagažinėje buvo sudeginta jauna mergina – o po to aukšti komisarai per televiziją graudžiai dejuoja, kaip jiems stinga piliečių pasitikėjimo ir palaikymo.
Apie kažkokias ekonomines samdomų darbininkų teises apskritai neverta kalbėti, nes net oficialiai registruotoms profsąjungoms, kurios bando pradėti streiką, vykdydamos visas įstatymo sąlygas, teismai tai daryti uždraudžia. Todėl reikėtų prisiminti senas biblines tiesas apie šapus ir rąstus savose ir svetimose akyse ir pirmiausia apsitvarkyti savo kieme, nes kol kas labai abejotina, ar Lietuva yra tinkamiausias orientyras Ukrainai žmogaus teisių ir demokratijos srityje.
