2009-aisiais Vilniui tapus Europos kultūros sostine, kultūra įvairiais pavidalais užlies visas miesto erdves, o šioje gausybėje sau patinkančius renginius turėtų rasti ir paprasti piliečiai, ir meno gurmanai.

Anot viešosios įstaigos „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009“ direktorės Elonos Bajorinienės, kultūrinė programa neapsiribos vien paveikslo rėmais, kino ekranu, šokių ar teatro sale, o joje galės dalyvauti ne tik profesionalūs menininkai, bet ir paprasti gyventojai, miesto svečiai.

„Programos šūkis „Kultūra gyvai“ reiškia, kad į kultūrinį vyksmą vienaip ar kitaip turėtų būti įtraukiamas kiekvienas. Bus daug renginių įvairioms visuomenės grupėms – vaikams, jaunimui, senjorams, kurie vyks atvirose erdvėse, aikštėse“, – spaudos konferencijoje trečiadienį kalbėjo E.Bajorinienė.

Anot jos, kiekvieną sezoną mieste vyks po atskirą didelį renginį. Pavasarį džiugins Gatvės muzikos diena, vasarą nemiegoti ragins „Kultūros naktis“, rudenį – projektas „Menas netikėtose erdvėse“, niūrius žiemos vakarus nušvies šviesos festivalis „Lux“.

„Vilniaus – Europos kultūros sostinės 2009“ programos rengėjai nustebinti žada ir meno gurmanus, kuriems žadama pristatyti naujus vardus bei šviežiausius jau žinomų meistrų kūrinius.

„Nebus nė vienos srities, kurioje neturėtume tokių vardų, kurie diktuoja šiandieninio, šiuolaikinio Europos meno madas. Svarbiausia, kad į tuos procesus įtraukiami reikšmingiausi Lietuvos menininkai“, – kalbėjo E. Bajorinienė.

REKLAMA

Iš viso 2009-aisiais žadama įgyventi apie 300 projektų, kai kurie iš jų susidės iš kelių dešimčių atskirų kultūrinių renginių.

Istoriko profesoriaus Alfredo Bumblausko įsitikinimu, Vilniaus Europai neįmanoma pristatyti be istorijos.

„Juk be istorijos negalima įsivaizduoti, kas yra Europa, ir niekas be istorijos negali atsakyti, kas yra Vilnius. Vilnius turi dešimt konfesijų, ko neturi nė vienas Europos miestas, turime 14 šventųjų, turime mažiausiai keturias tautas, kurios Vilnių laiko savasties dalimi – lenkus, lietuvius, baltarusius, žydus. Kuriama didžiulė vokiečių, rusų, ukrainiečių tradicija, ką jau kalbėti apie karaimus ir totorius“, – teigė profesorius.

Anot jo, vienu svarbiausių istorinių kultūros programos akcentų turėtų tapti Lietuvos istorijos instituto įgyvendinamas virtualaus Vilniaus muziejaus projektas, kuris interaktyvia forma pristatys etnokonfesiniu, kultūriniu, socialiniu ir politiniu požiūriu turtingą sostinės istoriją.

Vilniaus daugiakultūriškumą atskleis ir Kultūrų atpažinimo programa, kurioje nemažai renginių bus skirta žydų kultūros pristatymui.

„Vilnius be žydų neįmanomas. Smuikininkas Jascha Heifetzas, esperanto kūrėjas Liudvikas Zamenhofas, dailininkas Chaimas Soutine'as – tiek daug pavardžių, be kurių neįmanomas nei Vilnius, nei Lietuva, nei pasaulis šiandien“, – kalbėjo Lietuvos žydų bendruomenės pirmininko pavaduotoja Maša Grodnikienė.

Anot jos, žydų kultūrą pristatys pirmą kartą po daugiau kaip pusės šimto metų vyksiantis klezmerių – tradicinių liaudies muzikantų – festivalis, skambės kompozitoriaus Anatolijaus Šenderovo specialiai sukurta oratorija „Kaddish“ (Requiem) holokausto aukoms. 2009-aisiais Vilniuje taip pat vyks trečiasis pasaulinis litvakų kongresas, jidiš kultūrai puoselėti skirta konferencija.

Muzikos mėgėjus turėtų nudžiuginti ir pirmą kartą vyksiantis Vilniaus operos festivalis.

„Pasaulyje tai nėra dažnas reiškinys, o tie festivaliai, kurie yra, orientuojasi į vasarą, landšaftą, istorinį monumentą. Mūsų festivalis pirmiausia siekia būti profesionalus“, – sakė renginio sumanytojas Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro generalinis direktorius Gintautas Kėvišas.

REKLAMA

Festivalyje skambės pripažinta operos klasika ir autentiški senosios barokinės operos spektakliai, susipins eksperimentinis teatras ir naujoji lietuvių opera. Renginio metu planuojamos Sankt Peterburgo Marijos teatro ir Izraelio operos teatro gastrolės. Eksperimentinę teatralizuotą programą pristatys Gidonas Kremeris ir kamerinis orkestras „Kremerata Baltica“.

Teatro programą pradės Eimunto Nekrošiaus premjera „Idiotas“ pagal Fiodoro Dostojevskio romaną, unikalią upių misteriją „Santaka“ kurs režisierius Oskaras Koršunovas.

Į „Vilniaus - Europos kultūros sostinės“ renginius įsilies ir tradicinis festivalis „Sirenos“, 2009-aisiais truksiantis visus metus ir, anot festivalio direktoriaus Martyno Budraičio, pristatysiantis garsiausius teatro vardus ir režisierius – teatrą „Comedie Francaise“, vieną ryškiausių Europos kūrėjų italą Romeo Castellucci, suomių režisierių Kristianą Smedsą ir daugelį kitų

Dvi neeilines tarptautines parodas pristatyti žada 2009-aisiais duris atversianti Nacionalinė dailės galerija.

Anot galerijos direktorės Lolitos Jablonskienės, paroda „Spalvų ir garsų dialogai“, pristatysianti Mikalojaus Konstantino Čiurlionio kūrybą tarptautiniame kontekste, bus įdomi ne tik miesto svečiams, bet ir patiems vilniečiams.

„M. K. Čiurlionio darbų Vilniuje nematėme jau beveik šimtą metų. Šioje parodoje jo kūryba bus pristatyta greta kitų 20 amžiaus pradžios dailininkų ir kompozitorių, fotografų, vizionierių“, – pasakojo L. Jablonskienė.

Antrąją parodą, skirtą pažinčiai su Šaltojo karo metais susiformavusiais meno ir dizaino reiškiniais bei tradicijomis, žadama atsivežti iš Karališkojo Viktorijos ir Alberto muziejaus Londone. Čia bus eksponuojami žymiausių pasaulio dailininkų Francisko Bacono, Pablo Picaso, Gerhardo Richterio darbai, unikalūs inžineriniai objektai – pirmojo dirbtinio žemės palydovo „Sputnik“ modelis, JAV astronautų ir TSRS kosmonautų skafandrai.

„Ta proga norėtume surengti mūsų kontekstą pristatantį projektą, kuriame atsispindėtų mūsų Šaltojo karo laikotarpio idėjos, viltys svajonės ir baimės, išreikštos Lietuvos,o galbūt ir kitų Baltijos šalių mene“, – teigė L. Jablonskienė.

REKLAMA

Kino mėgėjų laukia speciali kino programa „Kertant Europą“, kurią pristatys Šiaurės šalių kino forumas „Scanorama“.


Rašyti komentarą...
a
amzinas klausimas
2008-02-27 18:50:27
Pranešti apie netinkamą komentarą
Ar geriau stengtis itraukti kiekviena, ar rupintis geriausiais, kad tie -SUDARYTU SALYGAS visiems likusiems isitraukti patiems? Stai kur klausimas.
Prestiza kuria elitas. Elitas yra valstybes vizitine kortele ir pasididziavimas. ----Jei yra elitas- kultura bus . Nera elito- naudosime svetima kultura. naudodamasisi svetimais kurejais , valstybe tampa tik darbo jega kitu valstybiu projektams, tai yra pasmerkta konkuruoti gamyboje su Kinija. Patriotai pirmyn.
Atsakyti
0

V
Vilnius st
2008-02-27 18:53:56
Pranešti apie netinkamą komentarą
Ne objektai vysto kultura. Kam baze, jei nesirupinama antstatu?
Atsakyti
0

SKAITYTI KOMENTARUS (3)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų