Paroda veiks iki 2009 m. vasario 8 d.
Paroda eksponuojama meno kūrinių ir medžioklės trofėjų kolekcijomis pagarsėjusių kunigaikščių Radvilų rūmuose, kurių interjeras yra buvęs gausiai papuoštas Radvilų giminės portretais, skulptūromis, medžioklės trofėjais, senoviniais ginklais.
Radvilos garsėjo ir kaip medžiotojai (nuo XVI a. šalia Vilniaus kunigaikščiai buvo įkūrę Žvėryną, kuriame specialiai žvėrys laikyti medžioklei. XVIII a. Žvėryno dalį Radvilos išplėtė kaip landšaftinį parką su takais, retais medžiais, gėlynais, su gyvuliais ir žvėrimis – stirnomis, danieliais).
Parodą, kurios pavadinimą inspiravo Kanuto Rusecko paveikslas „Stumbro medžioklė“, sudaro dvi dalys. Pirmojoje – Lietuvos dailės muziejaus parengta dailės kūrinių ekspozicija, kurioje rodoma per 70 tapybos, grafikos, skulptūros kūrinių, taikomosios dailės dirbinių ne tik iš Lietuvos dailės muziejaus, bet ir Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus, Žemaičių muziejaus „Alka“, Kėdainių krašto muziejaus rinkinių.
Dailės kūriniais pristatomos pagrindinės temą atskleidžiančios vaizdavimo rūšys: medžioklės scenos (mitologinio ir kasdienio, buitinio pobūdžio), medžiojamieji gyvūnai ir medžiokliniai šunys, trofėjų natiurmortai. Ypač įdomus parodos akcentas – netikėtų ir originalių formų meniniai baldai, pagaminti iš tauriojo elnio bei briedžio ragų. Parodoje eksponuojamus stalą ir du krėslus iš Apytalaukio dvaro deponavo Kėdainių krašto muziejus, kunigaikščių Oginskių baldų komplekto dalį iš Rietavo dvaro medžioklės kambario parodai paskolino Žemaičių muziejus “Alka”.
Parodoje eksponuojami ypač vertingi XVIII a. vokiečių dailininko Jakobo Samuelio Beko (1715–1778) medžioklės laimikio natiurmortai, stebinantys turtinga vėlyvojo baroko stilistika bei kone apčiuopiamu vaizdo elementų medžiagos bei faktūros perteikimu. Vieno žymiausių XIX a. Lietuvos dailininko Kanuto Rusecko (1800–1860) paveikslas “Stumbro medžioklė” – efektinga, dinamiškos kompozicijos drobė, itin reto XIX a. lietuvių dailėje animalistinio žanro pavyzdys.
Ikonografine ir pažintine prasme vertingas lenkų tapytojo ir iliustratoriaus Felikso Bžozovskio (1836–1892) kompozicija “Vaivados Važinskio medžioklė” (1876), vaizdžiai atspindinti XIX a. bajorų mentalitetą ir gyvenimo būdą. Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus pateiktame rinkinyje gausu įspūdingų drobių, reprezentuojančių parodos temą. XVII a. flamandų tapytojo Franso Sneiderso pasekėjo paveiksle “Dianos medžioklė” mitinis epizodas perteiktas baroko epochai būdinga teatralizuota, veiksmo kupina scena. Ženklią eksponuojamo rinkinio dalį sudaro vieno žymiausių kolekcininkų Lietuvos kultūros istorijoje Mykolo Žilinsko (1904–1992) užsienio šalių dailininkų animalistinės bei medžioklės tematikos paveikslai.
Parodoje žiūrovas išvys prancūzų XVIII a. tapytojo ir graverio Žano Batisto Udri (1686–1755) animalistinio žanro kompozicijas, kuriomis jis garsėjo toli už savo tėvynės ribų. Vokiečių dailininko Gustavo Fursto (1840–po 1900) įspūdingo formato, realistinės stilistikos drobėse vaizduojamos medžioklės scenos didingo gamtovaizdžio fone beveik susilieja su aplinka. XIX a. pabaigos – XX pirmosios pusės vokiečių tapytojų Johaneso Brauerio (1887–po 1967), Vilhelmo Viktoro Eberto (1878–po 1955), Richardo Fryzės (1854–1918), Frico Gėjerio (1873–po 1933), Frydricho Vilhelmo Kūnerto (1865–1926), Oigeno Reich-Munsterbergo (1866–1932), Karlo Frydricho Vagnerio (1864–1939), Alfredo Večežiko (1864–1952) akademistinio realizmo maniera sukurti žvėrių bei paukščių atvaizdai demonstruoja tokio tipo kūrinių populiarumą visuomenėje, pačių autorių meilę ir atidą gamtai.
Parodoje „Stumbro medžioklė” eksponuojami ir Lietuvos dailės muziejaus užsienio šalių grafikos rinkinių eksponatai. Ekspozicijoje pamatysime vertingą faksimilinę vokiečių renesanso maestro Albrechto Diurerio (1471–1528) 1501 m. sukurto vario raižinio reprodukciją, skirtą medžioklės globėjui šv. Hubertui, dar vadinamam Eustachijumi. Taip pat rodomas retas prancūzų manieristo, nepranokto oforto meistro Žako Kalo (1592–1635) kūrinys „Didžioji medžioklė”.
Baroko bei neoklasicizmo laikmečio estampui atstovautų garsiausių to laikmečio raižytojų ofortai: italo Antonijaus Tempestos (1555–1630) „Liūtų medžioklė”, vokiečio Johano Elijaus Ridingerio (1698–1767) diptikas „Elnio medžioklė” bei „Didieji elniai”, belgo Adrijano Franso Boudevinso (1644–1711) „Karaliaus medžioklė Blua miške”, dinamiškas, kupinas veiksmo dramatizmo švedų grafiko Žano Eriko Reno (1717–1793) „Lokio medžioklė”.
Realistiniu vaizdavimu ekspoziciją praturtina animalistinės tematikos tradicijas plėtojusio vokiečio Vilhelmo Devrijeno (1799-?) litografija „Lapė su višta”. XIX a. lenkų grafikų I. Lopienskio (1865–1944) bei F. Jasinskio (1862–1901) ofortuose, sukurtuose pasitelkus Alfredo Vieruš-Kovalskio, „Młoda Polska“ grupuotės dailininko Julijano Falato bei realisto Juzefo Chelmonskio kūrinius „Atsiskyrėlis”, „Medžioklinis sakalas” bei „Medžiotojai”, be atpažįstamų kompozicijų itin didelis dėmesys yra skiriamas romantiškam, nuotaikingam ir subtiliam peizažiniam fonui, paros metui ar personažų jausenai atspindėti.
Medžioklės temą savo kūriniams pasirinkę dailininkai sugebėjo vienoje vietoje perteikti bent kelių dailės žanrų – animalistinės kompozicijos, peizažo bei batalistikos – elementus.
Žiūrovai parodoje pamatys ir keletą skulptūrų medžioklės tema.
Antrąją parodos dalį sudaro Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos narių sukaupti medžioklės trofėjai. Parodos lankytojai turės retą progą pamatyti tarptautinėse parodose apdovanotus ypač retus įspūdingus trofėjus. Daugelis jų eksponuojami pirmąjį kartą. Kartu su trofėjais rodomos ir XX a. pirmosios pusės medžioklės temos istorinės nuotraukos bei atvirukai.
Pažymėtina, kad Europos muziejuose, kurie įrengti istorinėse pilyse, rūmuose, tiek nuolatinėse ekspozicijose, tiek parodose gausiai rodomi medžioklės tematikos kūriniai ir trofėjai. Vilniuje, Radvilų rūmuose, pristatoma paroda bandoma kompensuoti šį Lietuvos muziejininkystės trūkumą.