Šeštadienį, vasario 19 d. Lietuvos literatūros vertėjų sąjunga paskelbė knygų, pretenduojančių į Metų verstinės knygos apdovanojimą, sąrašą. Į jį pateko šešios, komisijos nuomone, didžiausią meninę vertę turinčios 2010 metais Lietuvoje išleistos knygos. Balsavimas organizatorių tinklapyje www.llvs.lt vyks iki balandžio 10 d.
Pristatome konkursui atrinktas knygas.
Kader Abdolah. Mečetės namai. Iš olandų k. vertė Birutė Mumėnaitė. (Het huis van de moskee, 2005)
Irano rašytojas Kaderas Abdolah (g. 1954) jaunystėje buvo priverstas pasitraukti iš tėvynės ir prašyti politinio prieglobsčio Nyderlanduose, kur šiuo metu gyvena ir kuria. Turi savo skiltį populiariame Nyderlandų dienraštyje, išleido kelis publicistikos rinkinius. Romanas „Mečetės namai“ išverstas į daugiau nei penkiolika kalbų.
„Mečetės namai“ - giminės saga: erdviame name Irano provincijos mieste Senedžane amžių amžius gyvena turtinga ir garbinga giminė, tarnaujanti miesto mečetei. Namuose glaudžiasi trijų pusbrolių šeimos: skaitytojas supažindinamas su centrine romano figūra, turtingu kilimų pirkliu, namų ir turgaus vadovu Aga Džanu, imamu Alsaberiu ir akluoju mečetės šaukliu, pagal garbingas pareigas vadinamu Muedzinu. Gyvenimo tvarka čia nusistovėjusi ir ritminga kaip ir mečetės namų taisyklės, akylai saugomos senųjų namų tarnaičių. Tačiau ir per storas namo sienas į šeimos gyvenimą ima skverbtis permainos. Naujų laikų apraiškoms susidūrus su per amžius nusistovėjusiomis mečetės namų tradicijomis, kyla konfliktinių situacijų. Dramatiškos Irano istorijos akivaizdoje ima byrėti šeimos vienybė - po 1979 m. religinės revoliucijos vieni namiškiai pasirenka fundamentalistų pusę, kiti stoja prieš juos. Taip vienos šeimos istorija atskleidžia harmoningo pasaulio griūtį, kai vertybe imamas laikyti ne žmogus, o fanatiškas tikėjimas ir nuolankumas valdžiai - nesvarbu, pasaulietinei ar religinei.
Vertėja Birutė Mumėnaitė-Avižinienė (g. 1982) studijavo nyderlandų kalbą ir lietuvių filologiją Vilniaus universitete, vėliau studijas tęsė Nyderlanduose, Groningeno universitete. Šiuo metu studijuoja Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto doktorantūroje. „Mečetės namai“ yra pirmasis B. Mumėnaitės literatūrinis vertimas į lietuvių kalbą.
Philippe Claudel. Pilkosios sielos. Iš prancūzų k. vertė Alina Kiliesaitė. (Les âmes grises, 2003)
Prancūzų rašytojas Philippe'as Claudelis (g. 1962) – prestižinės Gonkūrų premijos laureatas. Romanas „Pilkosios sielos“ yra žymiausias jo kūrinys, išleistas 32 šalyse, ekranizuotas ir įvertintas Geriausios metų knygos titulu Prancūzijoje.
„Pilkosios sielos“ – senyvo vyriškio, Pirmojo pasaulinio karo merais dirbusio policininku, atsiminimai, dienoraštis ir išpažintis mylimai žmonai. Knygoje pasakojama istorija konstruojama tarsi dėlionė, kuri palaipsniui atveria pribloškiantį, praeities paslapčių kupiną vaizdą. Karo fone miestelio ir jo gyventojų dramas stebintį jauną pasakotoją sukrečia tragiški moterų likimai - dešimtmetės Gražuolės Gėlelės, jaunos mokytojos Lilijos Veraren ir besilaukiančios žmonos Klemensės mirtys. Policininko žvilgsniu skleidžiama subtili, moralizavimo vengianti socialinė kritika, vertinami dramos veikėjai: impozantiškos asmenybės. – teisėjas, ciniškai besidžiaugiantis, jog įvykus žmogžudystei atsirado darbo; gydytojas, mirusios mergaitės kūną apžiūrintis kaip eilinį daiktą; prokuroras, po paskelbto mirties nuosprendžio einantis į restoraną skaniai papietauti. Tai aštriu žvilgsniu egzistencines dilemas ir žmogaus sielos gelmę fiksuojanti knyga. Parašytas elegantiška ir taupia kalba, Ph. Claudelio romanas supina kelis žanrus: detektyvinį, istorinį, psichologinį.
Vertėja Alina Kiliesaitė (g. 1977 m.) Vilniaus universitete baigė prancūzų filologijos studijas, vėliau studijavo vertimą. Šiuo metu gyvena Briuselyje ir dirba vertėja žodžiu. Iš prancūzų kalbos yra išvertusi J.P. Sartro, M. Duras, F. Vargas kūrinių.
Herta Müller. Amo sūpuoklės. Iš vokiečių k. vertė Antanas Gailius. (Atemschaukel, 2009)
Iš Rumunijos kilusi, Vokietijoje gyvenanti rašytoja Herta Müller (g. 1953) – aktyvi visuomenės veikėja, Anglijos, Amerikos, Vokietijos, Šveicarijos universitetų profesorė, patyrusi persekiojimą už pasipriešinimą Nicolae Ceausescu režimui. 2009 m., kuriais pasirodė ir „Amo sūpuoklės“, H. Müller buvo apdovanota Nobelio literatūros premija.
„Amo sūpuoklės“ - pasakojimas apie jauno Rumunijos vokiečio Leopoldo Aubergo penkerių metų darbą sovietų lageryje. Jo paveikslu įamžinama daugybės deportuotų Rumunijos vokiečių patirtis. Septyniolikmetis Leopoldas Aubergas iš Hermanštato miestelio Rumunijoje 1945 m. sausį, tebevykstant karui, išvežamas į Novogorlovkos lagerį Ukrainoje. Romane daug dėmesio skiriama lagerio pasaulio detalėms – darbams, buičiai, žmonėms. Leopoldas ne tik reflektuoja savo asmenines patirtis šioje nesvetingoje, beveik siurrealistinėje aplinkoje, bet ir stebi bei jautriai reaguoja į kitų suluošintus gyvenimus. Veikėjų likimai paveikūs ne tik Leopoldui, bet ir romano skaitytojui - advokatas Paulis Gastas vagia sriubą savo žmonai, iki ji miršta; Irma Pfeifer su cemento maišu ant pilvo įkrinta į skiedinio duobę ir nuskęsta; Trudė Pelikan pirmąją žiemą lageryje nušąla pirštus, paskui juos sutraiško kalkių vežimas ir reikia amputuoti, nes po tvarsčiais atsiranda kirmėlių. Tikrovė yra taip sunkiai pakeliama, kad apie ją kalbėdamas Leopoldas kartais renkasi eufemizmus – lageris vadinamas viešbučiu be registratūros; o lagerio realija, kai aptikęs numirėlį, skubiai jį nurengi ir pasiimti jo apdarus bei sutaupytą duoną, – „apsitvarkymu“. H. Müller romanas išsiskiria iš kitų tekstų apie lagerio patirtis tuo, jog kančia čia estetizuojama, apie ją pasakojama labai pagarbiai, rimtai, jautriai, be šaltos ironijos.
Vertėjas Antanas Gailius (g. 1951) išvertė Th. Manno, F. Kafkos, R.M. Rilke's ir daugelio kitų rašytojų kūrinių iš vokiečių ir olandų kalbų. Apdovanotas Lietuvių PEN centro premija „Metų vertėjo krėslas“, LDK Gedimino ordino Karininko kryžiumi, Lietuvos nacionaline kultūros ir meno premija.
Ugo Riccarelli. Tobulas skausmas. Iš italų kalbos vertė Pranas Bieliauskas. (Il dolore perfetto, 2004)
Italų rašytojas Ugo Riccarelli (g. 1954) pirmąją knygą parašė sulaukęs keturiasdešimties. Šiuo metu dirba ir gyvena Romoje.
Romane „Tobulas skausmas“ autorius naujai interpretuoja istorinio romano žanrą, jam suteikdamas Lotynų Amerikos magiškojo realizmo bruožų. Už šią knygą U. Riccarelli gavo dvi premijas: „Premio Strega“ (2004) ir „Premio Campiello Europa“ (2007).
Romano laikas - ištisa Italijos istorinė epocha nuo XIX a. socialinių politinių kovų iki Antrojo pasaulinio karo bei pokario. Romane skaitytojui atsiskleidžia kelių žmonių kartų Kolės miestelyje kasdienis gyvenimas (santuokos, gimimai, mirtys, praturtėjimai ir nuosmukiai, emigracija į Vakarus, iškeliavimai į Rytus). Tai ne tik istorinis socialinis romanas, bet ir šeimos saga. Paraleliai aprašomos dviejų šeimų - socialisto revoliucionieriaus Mokytojo ir kiaulių pirklio Odisėjo - gyvenimo linijos. Buitinės, politinės, istorinės detalės sudėlioja ryškų patriarchalinės Italijos visuomenės vaizdą, jos pasaulėžiūrą, moralines nuostatas. Šiame sodriame kontekste ryškūs išlieka ir asmeniniai likimai: devyniolikmetė Roza išteka už dvidešimt metų vyresnio Odisėjo, o vėliau nuo nepakeliamos vienatvės pabėga su netikėtai pasirodžiusiu žaislų gydytoju; iš tolimų Italijos pietų, Saprio, į mažą Toskanos miestelį atvykęs rimtas, išvaizdus anarchistinių pažiūrų jaunuolis susieja savo likimą su našle Bartoli. Šie ir kiti įvykiai laikui bėgant keičia ne tik konkrečių žmonių likimus, bet ir visą miestelio veidą – jo spalvas, madas, papročius, o kartu – ir mąstyseną. Juk „gyvenimas – tai visuma akimirkų, kurių mes niekada ir nė karto neįstengiame suvaldyti“.
