Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla pavasarį pasitinka talentingojo serbų rašytojo Milorado Pavičiaus romanu „Chazarų žodynas“. Daugiau nei 20 valstybių išleista žymiausia autoriaus knyga pagaliau sulaukė vertimo ir į lietuvių kalbą.
„Chazarų žodynas“ pasakoja apie neva egzistavusią chazarų tautą, turėjusią savitus papročius ir įdomią istoriją. Kūrinyje meistriškai supinami išgalvoti dalykai ir realūs faktai, lakią fantaziją papildo realistinis vaizdavimas, filosofinės metaforos siejamos su konkrečiomis istorinėmis detalėmis. M. Pavičius atskleidžia kultūrinių kontekstų bei klodų įvairovę sukurdamas krikščionišką, musulmonišką ir hebrajišką polemikos dėl chazarų tikėjimo versijas: juk kiekvienos lūpos istoriją pasakoja kitaip. Visa tai į vieną knygą supina netikėtas kūrybinis sprendimas – romanas parašytas žodyno (žinyno) forma. Egzistuoja du knygos variantai – moteriškasis ir vyriškasis, ir, pasak autoriaus, tik juos palyginus knyga susijungs į vienį kaip domino partija.
Romanas – brandžiausias M. Pavičiaus kūrinys, pelnęs jam pasaulinį pripažinimą: 1984 m. pasirodžiusi knyga buvo pripažinta geriausiu dešimtmečio romanu, tapo bestseleriu JAV, Prancūzijoje ir Didžiojoje Britanijoje. Pagal knygą pastatytas ne vienas spektaklis Rusijos, Čekijos, Slovėnijos teatruose.
Šiuolaikinis serbų rašytojas Miloradas Pavičius (1929–2009) – daugelio originalių romanų, dramų, mokslinių monografijų, poezijos bei apsakymų rinkinių autorius, Europos, JAV ir Brazilijos ekspertų kelis kartus rekomenduotas Nobelio premijai, Serbijos mokslo ir meno akademijos narys. Pavičių kritikai vadina „ryškiausiu mūsų amžiaus romanistu, dar XX amžiuje įžengusiu į XXI–ąjį“, vienu įtakingiausių šiuolaikinės pasaulinės literatūros kūrėjų. Rašytojo, metusio iššūkį tradiciniam skaitymo būdui, romanai išsiskiria ypatingu intelektualumu, jie pelnytai gretinami su didžiųjų Lotynų Amerikos rašytojų J. L. Borgeso ir G. Garcia’os Marquezo kūryba.
„Chazarų žodynas“ – jau ne pirma lietuviškai pasirodžiusi autoriaus knyga: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla yra išleidusi romanus „Vidinė vėjo pusė (2006) ir „Antras kūnas“ (2007).
Ištrauka iš knygos:
Knyga gali būti vynuogynas, užlietas lietumi, ir vynuogynas, užlietas vynu. Ši knyga yra tokia pati kaip ir kiti žodynai. Žodynas yra tokia knyga, kuri, reikalaudama mažai laiko kiekvieną dieną, atima daug laiko bėgant metams. Šį praradimą derėtų įvertinti. Ypač jeigu, apskritai paėmus, atsižvelgtume į tai, jog skaitymas yra įtartinas dalykas. Knygos skaitymu galima išgydyti arba pražudyti. Galima keisti, išplėsti arba prievartauti. Galima nukreipti knygos eigą, joje nuolat kažkas išnyksta, jums skaitant raidės nubyra tarp eilučių, lapai sprūsta pro pirštus, o prieš akis lyg koks kopūstas užauga vis nauji. Jeigu knygą atidėsite, rytojaus dieną galite ją rasti užgesusią kaip krosnis, kurioje jūsų nebelaukia šilta vakarienė. Be to, dabar žmogus neturi tiek vienatvės, kad galėtų be nuostolio skaityti knygas, net ir žodynus.