Pasaulinio garso balerinai, baleto choreografei Majai Pliseckajai sukanka 85 metai. Šis jubiliejus gruodį bus minimas iškilmingais renginiais Paryžiuje ir Maskvoje.
Gruodžio 6 dieną Paryžiaus Eliziejaus laukų teatre vyks pirmasis vakaras – jo programoje numatomas koncertas ir 10 minučių filmas apie legendinę baleriną.
Proginiame vakare pakviesti dalyvauti Maskvos Didžiojo ir Sankt Peterburgo Marijos teatrų žvaigždės, Paryžiaus „Grand Opera“ pagrindiniai baleto solistai, laukiama ir pačios M. Pliseckajos.
Gruodžio 14 dieną jubiliejinis vakaras M. Pliseckajos garbei rengiamas Maskvos Stanislavskio ir Nemirovičiaus-Dančenkos muzikiniame teatre. Iškilmes rengia fondas „XXI a. rusiški sezonai“, kuriam vadovauja baleto primarijus Andris Liepa.
Maskvoje bus pristatomas naujas dviejų tomų balerinos atsiminimų „Aš, Maja Pliseckaja...“ leidimas, taip pat atidaroma fotografijų paroda, skirta menininkei. Ar Maskvos renginiuose dalyvaus ir pati jubiliatė, Rusijos spauda nepraneša.
Daugybės apdovanojimų laureatė, pirmojo ryškumo Rusijos baleto žvaigždė M. Pliseckaja gimė 1925 m. Maskvoje, Rusijos diplomato ir nebyliojo filmo aktorės šeimoje. Tėvas Stalino laikais represuotas ir sušaudytas, motina kalinta tremtyje Kazachstane.
Būsimoji balerina augo globojama giminaičių – žinomų Didžiojo teatro šokėjų šeimos. 1943 m. baigė Maskvos choreografijos mokyklą, o sceninę karjerą pradėjo šokdama garsiąją miniatiūrą „Mirštančioji gulbė“. Tapusi Maskvos Didžiojo teatro baleto šokėja, M. Pliseckaja buvo garsios baleto pedagogės Agripinos Vaganovos mokinė.
Per savo ilgą sceninį gyvenimą M. Pliseckaja sukūrė daugelį pagrindinių baleto vaidmenų, pelnė aukščiausius ne tik Sovietų Sąjungos, bet ir kitų valstybių apdovanojimus ir meno premijas. Legendiniu spektakliu šokėjos biografijoje tapo 1972 m. jos vyro Rodiono Ščedrino sukurtas baletas „Ana Karenina“, kuriame M. Pliseckaja šoko pagrindinį vaidmenį.
Nuo 1991 m. M. Pliseckaja su vyru gyvena Miunchene (Vokietija) ir Maskvoje, o vasaromis ilsisi savo viloje Lietuvoje. 1993 m. M. Pliseckajai ir kompozitoriui R. Ščedrinui suteikta Lietuvos pilietybė.
