Į Holivudo standartus netelpantis kitoks kinas tarsi vaiduoklis arba svarbus pogrindžio veikėjas klajoja po įvairias Klaipėdos senamiesčio bei centro erdves. Pastaruoju metu jo pasirodymai tampa vis dažnesni, žiūrovų ratas - vis platesnis, gaila tik, kad nėra tikro kino teatro, kuris galėtų sujungti visas iniciatyvas rodyti gerą kiną.
Neholivudinio, nekomercinio, alternatyviojo, dokumentinio, videokino... nerodo žinomame Klaipėdos prekybos centre įsikūręs vienintelis kino teatras, tačiau ir Klaipėdoje yra galimybė tokį kiną pamatyti ne per kompiuterio ekraną, o viešai. Tiesa, reikia nuolat ir labai atidžiai sekti renginių reklamą, kad nepražiopsotum kur, kas ir ką rodo.
Kino klubas "Kultūrpolyje"
Pavyzdžiui, šią savaitę Klaipėdos kultūrų komunikacijų centre (Bažnyčių g. 4/Daržų g. 10) spalio 20-22 d. 17.30 val. toliau bus rodomas lenkų režisieriaus Krzystofo Kieslowskio filmų ciklas "Dekalogas" (V-X dalys).
Unikalus dešimties serijų ciklas kurtas pagal dešimt Dievo įsakymų. Drąsiausias K. Kieslowskio (1941-1996 m.) meninis projektas gimė iš šių dienų žmogaus sąmyšio ir pasimetimo jausmo. Kiekvienos ciklo dalies personažai yra vieno tipiško Varšuvos daugiabučių namų kvartalo gyventojai, tačiau jų problemos universalios. Ciklo nesieja vientisas veiksmas ir įvykiai, atskiros kiekvieno filmo istorijos pasakoja paprastų žmonių dramas, atliepiančias skirtingų Dievo įsakymų turinį. Ciklas buvo kuriamas 1988-1989 m. Ypatingo atgarsio sulaukė dviejų jo dalių kino versijos: "Trumpas filmas apie žudymą" ("Dekalogas, V"), apdovanotas "Felixo" prizu geriausiam Europos filmui, Gdynės ir Kanų festivalių prizais, ir "Trumpas filmas apie meilę" ("Dekalogas, VI").
Su šiuo filmu "Kultūrpolyje" įsikursiantis kino klubas kvies žiūrovus į filmų peržiūras po keletą kartų per mėnesį. Pasak projekto koordinatorės Skaistės Kazarauskaitės, artimiausiu metu "Kultūrpolio" kino klube bus demonstruojami lenkiški filmai, kuriuos skolina Vilniuje įsikūręs Lenkų institutas.
"Ateities planai - kol kas neaiškūs ir priklausys nuo to, ar Kultūrų komunikacijų centras bus sujungtas su Klaipėdos dailės parodų rūmais, ar ne. Jeigu įstaigos bus sujungtos, turime planų šiek tiek keisti kryptį ir įkurti alternatyvaus kino klubą. Jei ne - toliau rodysime filmus Kultūrų komunikacijų centro salėje, o vasarą - Meno kieme, po atviru dangumi, tačiau tai nėra pats geriausias variantas, nes "Kultūrpolio" patalpos nėra pritaikytos kino rodymui. Salių erdves skaido medinės kolonos. jeigu susirenka daug žmonių - matomumas blogas. Be to kyla ir techninių problemų su filmų vertimais. Nekomerciniai filmai dažniausiai yra originalo kalba su angliškais subtitrais. Anglų kalbą ne visi taip gerais supranta. Kai rodėme filmus rusų kalba - jų nesuprato jaunieji žiūrovai", - pasakojo S. Kazarauskaitė.
Pokalbininkė pastebėjo, jog "Kultūrpolyje" demonstruojami filmai turi nuolatinį kelių dešimčių žiūrovų ratą, kuris kartais pagausėja, kartais sumažėja, priklausomai nuo oro sąlygų ir kitų mieste vykstančių renginių. "Pastebėjome, kad dauguma ateinančiųjų į šiuos nemokamus kino seansus yra tie patys žmonės, kurie nuolat lankosi dailės parodose bei kituose renginiuose. Be to, kiną labiau mėgsta jaunesnė auditorija - moksleiviai, studentai", - pasakojo S. Kazarauskaitė.
Migruojanti "Dezintegracija 333"
Praeitą savaitgalį Klaipėdoje prasidėjęs trečiasis alternatyvaus ir videokino festivalis "Dezintegracija", kurį organizuoja Meno kūrėjų sąjunga, iki lapkričio pabaigos kiekvieną savaitgalį kvies žiūrovus vis į skirtingas uostamiesčio erdves bei periferiją.
Šią savaitę, ketvirtadienį, "Dezintegracijos" programa bus pristatyta Antano Mončio namuose Palangoje, o penktadienį ir šeštadienį - Miesto smuklėje. Kiti festivalio seansai vyks Fotografijos galerijoje, buvusiame naktiniame klube "Prieplauka", net Skulptūrų parke. Detalesnė festivalio programa kas savaitę bus skelbiama spaudoje bei meno kūrėjų sąjungos interneto svetainėje www.mekusa.lt
Pasak festivalio "Dezintegracija" sumanytojo ir organizatoriaus Dariaus Vaičekausko, susidomėjimas alternatyviu eksperimentiniu, videokinu, audivizualiniais projektais yra išties nemažas, tačiau dauguma tokio pobūdžio festivalių vyksta Vilniuje.
"Klaipėdoje kitokio kino žiūrovus džiugina tik trumpametražių filmų festivalis "Tinklai", kiti filmai užklysta retkarčiais. "Dezintegracija" - pirmasis vietinis kitokio kino festivalis. Šiais metais jame pristatome išskirtinai lietuvių eksperimentinio kino bandymus", - sakė D. Vaičekauskas.
Meno kūrėjų sąjungos bei Lietuvos fotomeno sąjungos Klaipėdos skyriaus pirmininkas prasitarė turįs minčių plėsti kino veiklą ir kurti alternatyvaus kino klubą.
Herkaus kino klubas
Klaipėdos miesto centre įsikūrusiame prekybos ir verslo centre "Herkaus galerija" prieš savaitę veiklą pradėjo naujas kultūros ir meno centras. Viena iš šio centro veiklų - kino demonstravimas kiekvieną antradienį.
Rytoj 18 val. skelbiamas oficialus Herkaus kino klubo atidarymas. Pasak Herkaus galerijos projektų administratoriaus Justino Antanaičio, šiame klube kiekvieną antradienį žiūrovai turės galimybę pamatyti neholivudinius filmus. "Tai bus seni filmai, kurių jau nėra eteryje, bei tie filmai, kurių nerodo kino teatrai. Čia nebus filmų, kuriuose tik šaudo ir gaudo", - intrigavo pokalbininkas, neatskleisdamas filmų pavadinimų.
Anot J. Antanaičio, Herkaus kino klubo filmotekoje kol kas bus draugų ir pažįstamų kinomanų surinkti filmai, o ateityje ketinama užmegzti kontaktus su kitokį kiną propaguojančiais institutais bei festivaliais.
Be čia paminėtų nekomercinio kino renginių ir jo demonstravimo vietų, dar reikia pridurti, jog neholivudiniai kino seansai dažnai vyksta Klaipėdos dailės parodų rūmuose. Prieš porą savaičių čia buvo pristatyta Amerikos dokumentinio kino programa. Gerą kiną propaguoja ir LCC tarptautinis universitetas.
Galbūt besiplečiančios kino demonstruotojų ir žiūrovų gretos galėtų tapti viena iš Klaipėdos senamiestį gaivinančių jėgų, jeigu čia būtų surasta vieta nedideliam, jaukiam, bet tikram kino teatrui. Tokiam, kaip prieš mėnesį Vilniaus senamiestyje įsikūrusi "Pasaka".
Bendruomeninis kino teatras
Greta AKCIJONAITĖ, kino teatro "Pasaka" direktorė:
Kino teatro "Pasaka" atsiradimas sostinėje buvo privati iniciatyva, kurią įgyvendino tikri kino entuaziastai, negalvojantys kada jų investicijos atsipirks.
"Norėjome sukurti jaukią erdvę kino mėgėjams ir rodyti joje tokį kiną, kurio nerodo televizija, nerodo kiti kino teatrai", - tvirtino "Pasakos" direktorė Greta Akcijonaitė.
Anot pokalbininkės, išsinuomoti patalpas prekybos centre ir rodyti kiną - jiems net minti nekilo. "Asmeniškai man tokioje erdvėje kiltų abejonės tiek kino kokybe, tiek legalumu. Rodyti kiną reikalinga atitinkama infrastruktūra, be to norisi, jog ir aplinka būtų draugiška, maloni. "Pasaką" darėme kaip bendruomeninį kino teatrą", - sakė pokalbininkė.
