Nauji uolėto kanjono Marso paviršiuje atvaizdai pateikia įrodymų, kad po šios planetos paviršiumi ilgą laiką tekėjo vandens srautai, kurie galėjo sudaryti tinkamas sąlygas gyvybei, ketvirtadienį pranešė mokslininkai.
"Jei (Marse) yra kokių nors fosilijų, tai būtų geros vietos (jų) ieškoti", - telefonu žurnalistams pasakojo Arizonos universiteto mokslininkas Chrisas Okubo (Krisas Okubas).
Nors ir anksčiau per NASA tyrimus buvo rasta įrodymų, jog praeityje Marse buvo vandens ir kad jo gali būti net dabar, iki šiol mokslininkai beveik neturėjo įrodymų, kurie leistų pasakyti, ar vanduo Raudonojoje planetoje buvo pakankamai ilgai, kad galėtų atsirasti gyvybė.
Naujuose minėto Marso kanjono atvaizduose matyti šviesūs dariniai, kertantys tamsius ruožus. Ch.Okubo ir jo kolegos mano, kad tose vietose uolienas chemiškai paveikė pro įtrūkimus tekėjęs vanduo.
"Skysčiai, matyt, pakankamai ilgai buvo uolienoje, kad susidarytų sąlygos geocheminiams procesams vykti, - sakė Ch.Okubo. - Tai paprastai (vyksta) labai lėtai".
Be to, ta uoliena kažkada buvo po Marso paviršiumi, todėl joje buvo palankios sąlygos mikrobams, kurie būtų buvę apsaugoti nuo radiacijos ir nepalankių atmosferos veiksnių.
"Tos sritys yra labai geros būti oaze bet kokiai biologinei veiklai", - sakė Ch.Okubo.
Panašių vietovių yra ir Žemėje, pavyzdžiui, Kolorado plokščiakalnyje.
"Tam tikra prasme buvo netikėta matyti tuos atvaizdus iš Marso, nes jie beveik visiškai tokie, kokius matome praktiškai", - sakė Ch.Okubo.
Pasak mokslininkų, tie įtrūkimai, kurie yra kelių šimtų metrų ilgio ir maždaug keturių metrų pločio, tikriausiai buvo dar prieš tai, kai vanduo sutekėjo po žeme.
Šis atradimas aprašytas žurnalo "Science" penktadienio numeryje.
