Vaikų globos namuose panaikinus auklėtojo pareigybę buvę auklėtojai galės dirbti socialiniais pedagogais ir išsaugoti darbo vietą toje pačioje įstaigoje. Tačiau per pustrečių metų – iki 2013 m. rugsėjo 1 d. jie privalo įgyti socialinio pedagogo profesinę kvalifikaciją, o tie, kurie jau turi socialinių mokslų aukštąjį išsilavinimą, turės išklausyti socialinės pedagogikos kursą, kad savo darbe galėtų taikyti naujausią šios srities socialinę pedagoginę patirtį.
Pakeitus švietimo ir mokslo ministro įsakymą „Dėl socialinio pedagogo kvalifikacinių reikalavimų ir pareiginių instrukcijų patvirtinimo“, ilgametę darbo praktiką turintiems auklėtojams suteikta galimybė įgyti socialinio pedagogo kvalifikaciją, praktinę auklėtojų veiklą prilyginti neformaliuoju būdu įgytoms žinioms bei gebėjimams.
Vaikų globos namuose šiuo metu dirba 209 auklėtojai, iš jų 175 yra su aukštuoju išsilavinimu, kiti turi aukštesnįjį arba specialųjį vidurinį išsilavinimą.
„Vaikų globos namams labiau reikalingi socialiniai pedagogai, kurių veikla yra orientuota į socialinės pedagoginės pagalbos teikimą, o jų funkcijos – platesnės nei auklėtojo, – sako Algimantas Šimaitis, laikinai einantis Švietimo ir mokslo ministerijos Neformalaus ugdymo ir švietimo pagalbos skyriaus vedėjo pareigas. – Tokiu būdu užtikrinama vaiko gerovė, saugumas ir skatinama asmenybės raiška bei socializacija“.
Auklėtojų perkvalifikavimui pagal Ugdymo plėtotės centro parengtą projektą „Pedagogų kvalifikacijos tobulinimo ir perkvalifikavimo sistemos plėtra“ numatyta skirti 1,6 mln. Lt.
Vaikų globos įstaigų pertvarka įvykdyta, vadovaujantis socialinės apsaugos ir darbo ministro patvirtintu Vaikų globos įstaigų tinklo optimizavimo planu. Jame numatyta, kad auklėtojo pareigybė naikinama nuo 2010 m. sausio 1 d., o vaikų globos namuose gali dirbti tik socialiniai pedagogai arba socialiniai darbuotojai.
Švietimo ir mokslo ministerija įvairina galimybes darbuotojams įskaityti neformaliu būdu įgytas kvalifikacijas. 2010 m. gruodžio mėnesį buvo patvirtintos Neformaliojo suaugusiųjų švietimo sistemoje įgytų kompetencijų vertinimo ir pripažinimo aukštosiose mokyklose rekomendacijos. Remdamosi dokumentu, kai kurios aukštosios mokyklos vertina ir pripažįsta įvairioje aplinkoje įgytas kompetencijas: dirbant, keliant kvalifikaciją, dalyvaujant įvairių organizacijų ir grupių veikloje, atliekant savanorišką veiklą, dirbant bendruomenei naudingą darbą, mokantis įstaigose, kurios vykdo neformalųjį švietimą ar savarankiškai.
Kad aukštosios mokyklos galėtų įdiegti neformaliojo suaugusiųjų švietimo sistemoje įgytų kompetencijų vertinimo ir pripažinimo sistemą, bus skelbiamas konkursas ES struktūrinių fondų finansuojamam projektui. Šiuo metu rengiamas projekto finansavimo sąlygų aprašas.
