Neseniai vykusiame Lietuvos pramonininkų konferederacijos prezidiumo posėdyje viceprezidentas, žinomas mokslininkas, biotechnologijų bendrovės „Sicor Biotech“ įkūrėjas prof. habil. dr. Vladas Algirdas Bumelis išsakė savo pastebėjimus apie verslo ir mokslo sektorių bendradarbiavimą bei pažėrė kritikos aukštojo mokslo sistemai.
Pramonininkų lūkestis – verslas
„Klausimas, kokie yra verslo ir pramonės lūkesčiai aukštojo mokslo ir švietimo reformos kontekste, skamba gražiai, bet jei pažiūrėsime, kokie apskritai realiame gyvenime yra pramonininkų lūkesčiai, rasime tik vieną – pelno darymas. Pramonininkų uždavinys yra kaip galima efektyviau didinti savo pelną, bet jūs sakysite, kokie mes blogi, kad norime tik siekti pelno ir negalvojame apie žmones, bet būtina aiškiai suvokti, kad pelnas yra papildomi mokesčiai, o papildomi mokesčiai reiškia turtingesnį valstybės biudžetą ir geresnį visų gyvenimą, didesnes pensijas, tad ar tikrai pramonininkų uždavinys yra tikrai toks savanaudiškas?“
Pašnekovo teigimu, pradžioje užduotą klausimą reiktų performuluoti šiek tiek kitaip – kaip tą tikslą, kurio siekia pramonininkai, galėtų padėti įgyvendinti švietimo reforma? „Teko skaityti internete, kad Lietuvos švietimo reforma turėjo keturis tikslus – tarptautinių mokslo centrų kūrimas, studijų kokybės gerinimas, pakankamas studijų finansavimas ir efektyvus aukštųjų mokyklų valdymas. Visų šių tikslų įgyvendinimo klausimas keltų aštrias diskusijas“, – sakė V. A. Bumelis ir pridūrė, kad tokie tikslai, kaip pakankamas studijų finansavimas niekada nebus pasiekti, nes pinigų visuomet trūksta.
Kodėl filologai tampa inžinieriais
„Pramonininkai turėtų aktyviai kalbėtis su akademine visuomene ir siūlyti, ką reikėtų keisti. Pritariu teiginiams, kad mokykloje profiliavimas atsiranda per anksti. Nėra normalu, kai dešimtokai nulemia visos bendruomenės vystymąsi, kurį mes pajusime po dešimtmečio. Čia tikrai kažkas negerai ir veikiausiai nereikia milijonų, kad situacija būtų pakeista. Nelabai suprantu ir to, kaip filologinį mąstymą turintis žmogus stoja į dvidešimt specialybių ir nepatekęs į nė vieną humanitarinę, ateina studijuoti inžinerijos“, – kalbėjo profesorius.
Pasak V. A. Bumelio, turi keistis ir valstybės studijų finansavimo sistema: „Į fundamentinius mokslus stoja kur kas daugiau žmonių nei į taikomuosius, suprantama, man pačiam jie tikrai įdomūs, bet valstybė turi galvoti apie realią situaciją, tad čia tiktų ekonomisto Pareto taisyklė – 20 proc. finansavimo reiktų skirti fundamentinių mokslų sritims, o 80 proc. taikomiesiems mokslams.“
Verslas ir mokslas – vyras ir žmona
Anot profesoriaus, mokslo ir verslo bendradarbiavimas labai panašus į vyro ir žmonos santykius, mat jei jie vienas kitam nieko nejaučia, tai ir tvirtos šeimos nesukurs: „Tam, kad atsirastų efektyvus bendradarbiavimas, turi būti abipusis susidomėjimas ir būtina kurti tam palankią aplinką, kad būtų įmanomas judėjimas į priekį.“
„Vienoje mano įmonių darbuotojų, kurių yra apie 50, amžiaus vidurkis yra 26,5 metų. Tai vaikai, kurie labai gabūs ir gerai paruošti, bet jiems trūksta praktinio supratimo. Jauniems specialistams reikia ne tik teorinių žinių, bet ir praktinių įgūdžių“, – kalbėjo V. A. Bumelis. Jis taip pat akcentavo, kad jaunų specialistų praktika turi rūpintis Švietimo ir mokslo ministerija, o praktikos sistemą pagerintų finansavimo modelio „praktikos krepšelis“ atsiradimas. Įgyvendinus šį modelį, įmonėms būtų skiriamas tam tikras finansavimas įmonėms už studentų praktikas.
