Mokyklai svarbu plėsti ugdymo galimybes, kurti naujas edukacines erdves. Teatras – labai reikalingas pagalbininkas kuriant patrauklias lavinimo programas, didinant meno prieinamumą mokiniams.
Kaip tai būtų galima įgyvendinti bendromis pastangomis, aptarta šiandien Švietimo ir mokslo ministerijoje surengtoje diskusijoje „Teatras ir mokykla: ugdyti žmogų kultūroje“. Diskusijoje dalyvavo teatrų vadovai, režisieriai, teatrologai, mokytojai, rašytojai, Prezidentūros, Seimo, Švietimo ir mokslo ministerijos atstovai.
„Švietimo bendruomenė ir teatras turi bendrų tikslų – ugdyti spektaklių žiūrovą ir kūrėją, išsilavinusį, kritiškai, kūrybiškai mąstantį žmogų. Gražių teatro ir mokyklos bendradarbiavimo pavyzdžių jau yra, bet jie pavieniai. Juk teatras turi išskirtinę galią kurti ir socialinius ryšius“, – sveikindamas diskusijos dalyvius sakė ministras Gintaras Steponavičius.
Diskusijos dalyviai kėlė idėjas sukurti edukacines programas prie teatrų, vaikų studijas, į Vilniaus pedagoginio universiteto studijų programas įtraukti teatro studijas, parengti internete prieinamą metodinę medžiagą mokytojams, kurie bendrojo lavinimo mokyklose moko teatro meno, valstybei surasti galimybę vaikams ir paaugliams dotuoti bilietus į spektaklius bei kt.
Rašytoja Vanda Juknaitė pabrėžė, kad teatras – vienintelis iš visų menų labiausiai pajėgus formuoti socialinius ryšius. Tas itin svarbu, kadangi, anot rašytojos, mūsų jaunoji karta dėl tam tikrų laikmečio ypatumų užaugo be nuoširdaus bendravimo su tėvais, vyresniaisiais patirties, – ir socialiniai ryšiai yra sutrūkinėję.
„Turbūt vienas iš svarbiausių uždavinių mokyklai – įveikti tarybinį atkartojimo paveldą ir ugdyti žmogaus kūrybiškumą, kritinį mąstymą. Teatras – tam labai palanki erdvė, čia mokinys gali įsijausti į kito žmogaus gyvenimą. Aukštosiose mokyklose reikia rengti teatro mokytojus, nes mums gresia katastrofa – gero skonio praradimas per užplūstančią popkultūrą, kurioje nėra gilesnio turinio. Teatro ir mokyklos bendradarbiavimas šitoje srityje gali būti labai glaudus ir tam yra edukacinės programos bei daugybė kitų organizacinių priemonių“, – sakė diskusijoje dalyvavusi literatūrologė, teatrologė prof. Irena Veisaitė.
Daugelis susitikime dalyvavusių teatrų vadovų bei režisierių ir dabar bendradarbiauja su mokyklomis. Jono Vaitkaus vadovaujamas Rusų dramos teatras vaikams ir jaunimui yra įsteigęs dvi studijas, antrą sykį šiemet vyks festivalis, skirtas vaikams. Anot režisieriaus, kiekvienas teatras galėtų turėti tokias studijas, kuriose vaikai galėtų iš arti stebėti aktorių darbą, teatro gyvenimą, apskritai mokytųsi ne stadioninės kultūros. „Tačiau teatras pavojingas, – perspėjo režisierius, – nes jis analizuoja santykius, kelia visus pūlinius. Dėl to kam bus malonu turėti savo mokykloje gerą teatro būrelį, kur galbūt mokytojai bus patraukiami per dantį? Tačiau teatro pamokų reikėtų – tikro, analitinio teatro, skirto ne juokinimui, nebeždioniaujančio. Dėl to reikėtų į Vilniaus pedagoginio universiteto studijų programas įtraukti ir teatro, kaip dalyko mokykloje, studijų programą, rengti tokius mokytojus“.
Panevėžio Juozo Miltinio gimnazijos direktorius Vytautas Raišys pasakojo, kad mokykla turi sutartį su Juozo Miltinio dramos teatru, o jų mokykloje teatrinis ugdymas vyksta nuo 1992 metų. Mokiniai rašo pjeses (nugalėtojo kūrinys įkūnijamas profesionalioje scenoje), laiko baigiamąją įskaitą – tai yra, pastato spektaklį. Šiais mokslo metais mokiniai net pastatė meninį filmą pagal Džeromo Selindžerio romaną „Rugiuose prie bedugnės“.
Kauno dramos teatre taip pat įkurta mokyklėlė vaikams, vaikų studiją įkūrė ir Klaipėdos dramos teatras, daug su visomis miesto mokyklomis bendradarbiauja Šiaulių dramos teatras, yra pastatęs spektaklių vaikams bei paaugliams. Nacionalinio dramos teatro generalinis direktorius Adolfas Večerskis, įvairiais būdais pritraukiantis vaikus bei jaunimą į spektaklius, išsakė mintį, kad dalį bilieto kainos su nuolaida galėtų dengti valstybė arba už padovanotus bilietus neįgaliesiems ar vaikams nereikėtų atsiskaityti finansinei kontrolei.
Diskusijoje dalyvavęs teatrologas, prodiuseris, vienas iš Teatro ir kino informacijos ir edukacijos centro steigėjų Audronius Liuga, kaip šio susitikimo rezultatą, pasiūlė suburti darbo grupes, kuriose būtų išnagrinėti ir suformuluoti teisiniai, finansiniai, metodiniai mokyklos ir teatro bendradarbiavimo, valstybės paramos aspektai.
Švietimo ir mokslo ministerija artimiausiu metu planuoja skirti pinigų iš ES struktūrinių fondų paramos teatro ir mokyklos bendradarbiavimo priemonėms.
