Kai visa Lietuva džiūgavo dėl plaukikės Rūtos Meilutytės pergalingo pasirodymo Londono olimpiadoje, Sigitui Mikučiui, Kauno rajono Akademijos Ugnės Karvelis gimnazijos mokiniui, tądien džiugesnis buvo savas medalis. Tarptautinėje chemijos olimpiadoje laimėtas auksas dvyliktokui atvėrė duris į geriausius pasaulio universitetus. Metams tarpine stotele pasirinkęs Vilniaus universitetą (VU), kitąmet jis studijuos Kembridže. Kaip sako jo chemijos mokytojas, S. Mikutis pasiekė viską, ką gali pasiekti moksleivis. Su juo LRT.lt ir kalbasi apie vykusią olimpiadą, dabartinius siekius ir sau keliamus naujus tikslus.
Į pokalbį ateini po paskaitų Vilniaus universitete (VU). Artimiausi tavo tikslai yra šiek tiek pastudijuoti sostinėje?
Mokykloje turėjau planų studijuoti užsienyje, Edinburgo universitete. Tačiau laimėjęs olimpiadą gavau geresnį pasiūlymą, kuris bus tik nuo kitų metų, todėl šiuos metus galiu veikti tai, ką noriu. Gavau keletą pasiūlymų studijuoti Vilniuje, VU gaunu ir truputį didesnę stipendiją, tai irgi patrauklus dalykas, todėl nusprendžiau bent jau kurį laiką čia studijuoti biochemiją.
Tokį studijų planą, kurio dabar žadu laikytis, man pasiūlė vienas iš JAV vykusios olimpiados organizatorių. Kitais metais planuoju išvykti studijuoti Kembridžo universitete.
Kodėl Anglija?
Nes bet kokiu atveju Anglija yra didelė šalis su labai gera švietimo sistema ir būtent Anglijoje yra geriausi pasaulyje universitetai, kurie vieninteliai gali suteikti tokio aukšto lygio išsilavinimą.
Tikriausiai dar prieš olimpiadą, besimokydamas mokykloje, žiūrinėjai ir Lietuvoje esančias specialybes, svarstei, kurį universitetą pasirinkti. Galų gale, olimpiadai pasiruošti padėjo ir VU dėstytojas, studentai, tad ką galėtum pasakyti apie Lietuvos aukštąsias mokyklas?
Taip, neblogai pažįstu čia esančius universitetus. VU chemijos studijų lygis yra pakankamai aukštas net pasaulio standartais, ko negaliu pasakyti apie kitus Lietuvos universitetus. VU tikrai gali paruošti pasaulinio lygio mokslininkus. Bet šiuo metu aš save matau Anglijoje.
Ar nemanai, kad užsienyje tokį nelengvą mokslą studijuoti anglų kalba bus beprotiškai sunku?
Nemanau, kad bus sunku. Bet kokiu atveju anglų kalbą mokiausi nuo antros klasės, o specifiniai terminai – tarptautiniai, tai išmokti nelabai sunku.
Ką galvoji veikti po studijų, galbūt grįši į Lietuvą? Neabejoju, kad baigęs tokio lygio universitetą gausi ne vieną patrauklų darbo pasiūlymą tiek užsienyje, tiek Lietuvoje.
Į šitą klausimą atsakymo dar neturiu, sunku pasakyti. Taip toli į ateitį nežiūriu.
Pasikalbėkime apie pačią tarptautinę chemijos olimpiadą. Kaip apskritai į ją patekai?
Olimpiada vyko liepos pabaigoje Vašingtone, Amerikoje. Tai pakankamai didelis renginys, kuriame dalyvavo 73 šalių atstovai ir maždaug 280 dalyvių. Tai kartu pakankamai brangus renginys, amerikiečiams kainavęs 2,7 mln. JAV dolerių.
Kad patektum į pasaulinę olimpiadą, turi praeiti atrankas Lietuvoje ir keturi geriausi moksleiviai patenka į tarptautinę olimpiadą. Apie ją sužinojau prieš porą metų, gal nuo tada daugiau pradėjau domėtis chemija, tai buvo mano tikslas. Vėliau vyko pasiruošimas, kuris daugiausiai buvo VU rengtoje stovykloje su dėstytojais ir studentais.
Olimpiada truko 10 dienų, iš kurių maždaug 8 praleidome vykdydami programą, o olimpiada susidėjo iš teorinės ir praktinės dalies, kurios abi truko po 5 valandas. Uždaviniai man pasirodė ne tokie sunkūs, kokių tikėjausi, bet veikti buvo ką.
Kokia reakcija gavus uždavinį, ar nepasimetei? Tau paduoda lapus, o tu žinai, kad tai yra pasaulinė olimpiada, ne eilinis kontrolinis darbas mokykloje...
Pasimetimo nebuvo, tam ruošiausi nuo tada, kai sužinojau, kad pateksiu. Kažkokio ypatingo jaudulio nebuvo.
Ruošdamasis olimpiadai uždavinius sprendei lietuvių ar anglų kalba?
Daugiau anglų, nes daug didesnis pasirinkimas. Vieni uždaviniai buvo iš knygų, interneto, kitus parinkdavo dėstytojai.
Kaip jauteisi sužinojęs, kad laimėjai?
Savo rezultatą sužinojau, kai pakvietė ant scenos. Jie tuos rezultatus iki pat paskutinės dienos slepia. Sužinai, laimėjai ar ne, kai vyksta apdovanojimų ceremonija. Tuo metu tikrai buvo daug jaudulio, nes „paimti“ auksą tikrai nesitikėjau, o išgirsti savo pavardę galvojau daug anksčiau. Vienu metu maniau, kad susimoviau ir visai nieko nelaimėjau, bet kai išgirdau savo pavardę, džiaugsmo buvo daug.
Grįžęs į Lietuvą tikriausiai sulaukei gausybės sveikinimų. Ar jautiesi pakankamai įvertintas ne tik artimųjų, draugų, bet ir valdžios atstovų?
Patys pirmieji oro uoste pasitiko draugai su ąžuolų vainiku ir šampanu, tikrai buvo be galo smagu. Taip pat pasveikino ir Oranžinė organizacija (rengia ir kuruoja gamtos mokslų olimpiadas Lietuvoje). Žinoma, vėliau pasveikino ir mokykla, šiltai žinią sutiko Kauno rajono savivaldybė.
Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) dar nieko neatsiuntė, bet iš Seimo Pirmininkės sulaukiau pasveikinimo. Turėtų pasveikinti ir prezidentūroje.
Kuo tave apskritai žavi chemija? Juk tai be galo sunkus mokslas, aš pats kadaise bijojau dėl jos nebaigti mokyklos...
Tai vien mokytojo nuopelnas, kad apskritai ja susidomėjau. Chemija mokoma nuo 8 klasės, bet mane turbūt sudomino nuo 9 vidurio. Mokytojas organizuodavo papildomus užsiėmimus ir man vis sakydavo į juos ateiti. Aš iš pradžių neidavau, bet vėliau pradėjo griežčiau kviesti, tai vieną dieną neatlaikiau ir nuėjau. Nuo tada ir užsikabinau.
Man patinka loginiai uždaviniai. Tai pakankamai platus mokslas, suteikia ir teorinį, ir praktinį išsilavinimą. Tai galbūt net pati geriausia programa įgyti išsilavinimui, ugdanti ne vien tas teorines žinias, bet ir praktinius gebėjimus. Neretai chemikai, pabaigę chemijos studijas, tampa ne chemikais, o bankininkais ar kitų specialybų atstovais. Ir aš kol kas neapsiriboju tik chemija.
O kitiems mokiniams, kaip pastebėjai mokykloje, ar šis mokslas įdomus?
Aš manau, kad ta pati ŠMM paruošta programa yra labai sausa ir tiesiog nesugeba sudominti, daug didesnę svarbą suteikia neįdomiems dalykams, ne tokiems svarbiems. Manau, turėtų koncentruotis į mokinių sudominimą ir mokyti tai, kas būtų įdomu mokiniams.
