Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje po bendrojo priėmimo dėl stojamųjų egzaminų vertinimo tvarkos ir stojamojo balo skaičiavimo neįstojo 39 talentingi jaunuoliai. Lietuvos kūno kultūros akademijoje į valstybės finansuojamą vietą studijuoti nepriimtas net pasaulio čempionas. O kiek dar už aukštosios mokyklos auditorijų sienų palikta įvairių tarptautinių konkursų, mokslo olimpiadų prizininkų ir net laimėtojų? Kodėl? “Respublika" kalbina Lietuvos studentų atstovybių sąjungos prezidentą Arūną MARKĄ.
- Kodėl šiemet tiek daug talentų, svajojusių studijuoti valstybės finansuojamose vietose, liko už durų?
- Talentinguosius sutraiškė mechaninė priėmimo sistema ir stojamojo balo skaičiavimai. Absurdas, kad tarptautinių ir nacio-nalinių konkursų laureatai, studijoms rengęsi dešimt ir daugiau metų, buvo vertinami ne komisijų. Juos reitingavo elektroninė sistema. Į meno specialybių valstybės finansuojamas vietas nepateko pretendentai, turintys 18 konkursinių balų. Labai apmaudu, nes kitose aukštosiose į valstybės finansuojamas vietas pateko studentai, surinkę vos 2,2 balo. Stojantieji į meno specialybių programas negalėjo surinkti maksimumo balų vien dėl didelio stojančiųjų skaičiaus. Visi buvo surikiuoti į vieną bendrą eilę pagal stojamuosius balus ir brandos egzaminų rezultatus. Muzikos akademijoje į teatro studijų programas buvo apie 200 stojančiųjų, o į muzikos - mažiau. Dėl stojančiųjų skaičiaus pasirinkę teatrines programas galėjo gauti aukštesnį įvertinimą, o muzikos studijų laiptai buvo itin dideli.
- Ar likusieji už durų įstengs mokėti už studijas?
- Dauguma pasirašė mokamos vietos sutartis, tačiau jie dar turi vilties, kad neteisybė, kai į valstybės finansuojamas vietas patenka ne patys gabiausi, bus ištaisyta. Studijos Muzikos akademijoje yra itin brangios. Muziką studijuojantieji už mokslą turi mokėti po 18 tūkstančių litų, teatro programas - nuo 12 iki 14 tūkstančių. Pernai vienas talentingas trombonininkas, likęs už durų, išskėstomis rankomis buvo priimtas studijuoti Austrijoje. Neatmetu tikimybės, kad emigruos dauguma neįstojusių žvaigždučių. Gąsdina, kad išvažiuos patys geriausi.
- Talentingų žmonių už durų liko ir pernai. Žadėta padėtį taisyti, tačiau šiemet situacija dar blogesnė.
- Švietimo ir mokslo ministerijos sudaryta darbo grupė priėmimo sistemą tobulino, tačiau rezultatai nepateisino lūkesčių. Pernai Muzikos ir teatro akademijoje į meno specialybių programų valstybės finansuojamas vietas neįstojo 10 talentingų jaunų žmonių, šiemet - jau 39. Taigi darbo grupė parengė ne geresnę, o blogesnę priėmimo tvarką. Valstybės finansuojamų vietų užtektų. Blogiausia, kad į jas patenka ne gabiausieji. Laisvų valstybės finansuojamų vietų šalies aukštosiose mokyklose dar likę pustrečio tūkstančio. Per paskutinį priėmimo etapą aukštosios mokyklos į jas priims bet ką. Blogai, kad aukštasis mokslas tampa verslu. Aukštosioms mokykloms svarbu priimti kuo daugiau studentų, kad atneštų kuo daugiau finansų, o studijų kokybė menkai berūpi.
- Ką siūlo studentų atstovybės?
- Būtina meno ir sporto studijų programoms grąžinti senąją tvarką, kad stojančius talentus vertintų aukštųjų mokyklų komisijos. Blogai, kad šiemet beveik 50 proc. stojančiųjų pasidavė mados tendencijoms ir pasirinko socialinių studijų sritis, nors darbo birža ir įspėja, kad tokių specialistų jau dabar darbo rinkoje yra perteklius. Baigusiesiems bus sunku susirasti darbo. Manau, kad taip yra dėl to, jog bendrojo lavinimo mokyklose trūksta profesinio orientavimo. Moksleiviai nesupažindinami su specialybėmis, neįvertina savo gabumų. Jaunimas bijo studijuoti technologinius mokslus, nes tokios studijos brangesnės.
