Nevyriausybinė organizacija „Gelbėkit vaikus“ Žmogaus teisių komitete pristatė tyrimą „Valdymas atitinkantis vaiko poreikius“. Tyrimu siekta nustatyti, kiek Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos bendrosios įgyvendinimo priemonės yra įgyvendintos nacionaliniu ir vietiniu lygmeniu Lietuvoje.
Tyrėjai teigė, kad valstybės įstatymai ir kiti teisės aktai yra suderinti su Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija (toliau – Konvencija) ir Konvencijos principai yra perkelti į šalies teisės aktus. Tačiau konstatuota, kad praktinis įstatymų įgyvendinimas ne visada atitinka geriausius vaiko interesus.
Atliekant tyrimą pastebėta, kad vaikai neretai atkartoja suaugusiųjų nuostatas, susijusias su vaiko teisėmis – visi apklausti vaikai pastebėjo, kad svarbu žinoti ne tik vaiko teises, bet ir pareigas. Taip pat vaikai minėjo, kad šiuo metu daugiau kalbama apie vaiko pareigas, primenama tai, ką vaikai turi daryti, kaip tinkamai elgtis. Vaikai sakė, kad žinių apie vaiko teises susidūrus su konkrečiomis problemomis jiems trūksta.
Tyrimą pristačiusi Kristina Stepanova stebėjosi, kad kai kurie pareigūnai, dirbantys vaikų klausimais švietimo, sveikatos apsaugos, kitose srityse, apie Konvencijos įgyvendinimą kalbėti nepanoro, nurodydami, kad už šį klausimą atsakingi vaiko teisių apsaugos skyriai. Apie šią problemą savo patirtimi pasidalino ir tyrimo pristatyme dalyvavusi vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė. E.Žiobienė paminėjo atvejus, kai sveikatos priežiūros pareigūnai nustemba sužinoję, kad pastebėję smurto prieš vaiką požymius jie nedelsiant turėtų informuoti Vaiko teisių apsaugos skyrių. Tyrime prieita išvados, kad vaikams ir suaugusiesiems trūksta praktinio pobūdžio informacijos apie tai, ką vaiko teisės ir Konvencija reiškia kasdieniame gyvenime, koks yra konkretus atskirų teisių turinys ir kaip vaiko teisės gali ir turi būti taikomos praktiškai.
Tyrimo išvadose teigiama, kad trūksta metodinių, rekomendacinio pobūdžio leidinių, knygų, kurios galėtų būti taikomos kaip pagalbinė priemonė mokant vaikus ir suaugusiuosius apie vaiko teises ir Konvenciją. Tokio pobūdžio leidinių ypač trūksta ikimokyklinio ugdymo institucijoms.
Tyrėjai siūlo užtikrinti, kad visų sričių specialistai, kurie dirba su vaikais, turi būti išsamiai susipažinę su Konvencija ir išmanyti jos nuostatų taikymą praktikoje. Pastebėta, kad turi būti aiškiai apibrėžtos atsakomybės sritys tais atvejais, kai kyla nesusipratimų, kurios institucijos kompetencijai priklauso spręsti vaiko teisių įgyvendinimo ir (ar) pažeidimo atvejį.
Tyrimo rekomendacijose siūloma sukurti bendrą vaiko teisių įgyvendinimo stebėsenos sistemą tiek nacionaliniu, tiek vietos lygiu. Stebėsena privalo būti atliekama nuolat, nuosekliai ir sistemingai. Tiek nacionaliniu, tiek vietos lygiu specialistai turi būti tinkamai ruošiami atlikti stebėseną, jiems turi būti suteiktos praktinės priemonės ir mechanizmai šiai veiklai atlikti. Užtikrinant išsamią ir nuoseklią duomenų apie vaikus rinkimo sistemą, siūloma apibrėžti konkrečius rodiklius, atitinkančius Konvenciją. Tokia sistema turi apimti visus vaikus, specifinį dėmesį skiriant ypač pažeidžiamoms vaikų grupėms (pvz., smurto aukoms, prekybos vaikais aukoms, neįgaliems vaikams, tautinių mažumų vaikams, pabėgėliams ir prieglobsčio ieškantiems vaikams, gatvės vaikams, dingusiems be žinios vaikams ir kt.).
