Studijas svetur renkamasi ir dėl kainos

Ar­tė­jant nau­jiems moks­lo me­tams, da­lis šie­met mo­kyk­las pa­bai­gu­sių abi­tu­rien­tų jau krau­na­si la­ga­mi­nus – jie stu­di­juos už­sie­ny­je. Kas le­mia, jog moks­lei­viai stu­di­jas gim­ti­nė­je iš­kei­čia į moks­lus sve­ti­mo­je ša­ly­je?

Prio­ri­te­tas – stu­di­jų kai­na

Šiau­lie­tė Do­vi­lė Rim­ke­vi­čiū­tė, moks­lus krims­ti nu­spren­du­si Da­ni­jo­je, tei­gė, jog to­kį jos pa­si­rin­ki­mą nu­lė­mė ne­mo­ka­ma stu­di­jų kai­na.

Į Lie­tu­vos aukš­tą­sias mo­kyk­las sto­ti net ne­ban­džiu­si abi­tu­rien­tė pa­sa­ko­jo, jog mū­sų ša­ly­je stu­di­jas ji rink­tų­si tik Vil­niu­je.

Ta­čiau mer­gi­na abe­jo­jo, ar gy­ven­da­ma sos­ti­nė­je ji su­ge­bė­tų su­si­ras­ti dar­bą.

Pa­sak jos, Lie­tu­vo­je įsi­dar­bi­ni­mo ga­li­my­bės stu­den­tams yra kur kas pra­stes­nės nei už­sie­ny­je.

Da­ni­jo­je pa­ti aukš­to­ji mo­kyk­la stu­den­tui pa­rū­pi­na pra­kti­kos vie­tą, ku­rio­je ge­rai pa­si­ro­džius yra pa­siū­lo­ma ir dar­bo vie­ta.

Po stu­di­jų su­grįš į Lie­tu­vą

Odon­to­lo­gi­ją Vo­kie­ti­jo­je ke­ti­nan­tis stu­di­juo­ti Po­vi­las An­ce­vi­čius pa­sa­ko­jo, jog pa­bai­gęs moks­lus už­sie­ny­je ke­tin­ąs su­grįž­ti į Lie­tu­vą.

Jo žo­džiais, ko­dėl gi ne­pa­si­nau­do­ti pro­ga pa­si­sė­mus pa­tir­ties svetur ga­liau­siai ne­sug­rį­žti į Lie­tu­vą ir su­kur­ti kaž­ko gra­žaus?

Pa­na­šiai kal­bė­jo ir Da­ni­jo­je stu­di­juo­sian­tis Mar­ty­nas Rič­kus. Jis įsi­ti­ki­nęs, jog po stu­di­jų sve­ti­mo­je ša­ly­je dar­bo ieš­ko­sis gim­ti­nė­je.

Pak­laus­ti, ar di­džiu­liai at­stu­mai nuo na­mų jų ne­bau­gi­na, bū­si­mi pir­ma­kur­siai kal­bė­jo it su­si­ta­rę. Jų tei­gi­mu, net ir di­džiau­si at­stu­mai įvei­kia­mi. O ir pa­tys esą įpra­tę nuo­la­tos ke­liau­ti ir na­muo­se neuž­si­bū­ti.

Tie­sa, M. Rič­kus pri­dū­rė, jog ap­si­spręs­ti ne­bu­vo leng­va. Ta­čiau jei jis ne­pa­siek­siąs sa­vo už­si­brėž­to tiks­lo – stu­di­juo­ti už­sie­ny­je, tai ir Lie­tu­vo­je pa­si­li­kęs ne­pa­siek­tų nie­ko.

Kal­bin­ti jau­nuo­liai men­kin­ti Lie­tu­vos aukš­tų­jų mo­kyk­lų ne­ke­ti­no.

M. Rič­kaus nuo­mo­ne, vis­kas pri­klau­so nuo žmo­gaus. Jei yra no­ro, ga­li­ma ne­ma­žai pa­siek­ti net ir ten, kur stu­di­jų pro­gra­ma nė­ra ge­rai iš­vys­ty­ta.

Jis taip pat mi­nė­jo, jog stu­den­tus nuo sto­ji­mo į Lie­tu­vos aukš­tą­sias mo­kyk­las ne­re­tai at­gra­so di­džiu­lė kon­ku­ren­ci­ja Esą mū­sų ša­ly­je įsto­ti į no­ri­mą stu­di­jų pro­gra­mą nė­ra pa­pras­ta.

Paš­ne­ko­vų tei­gi­mu, stu­di­jos sve­ti­mo­se ša­ly­se vi­lio­ja nau­jo­mis pa­žin­ti­mis bei ga­li­my­be la­vin­ti už­sie­nio kal­bų ži­nias.

Stu­di­jos už­sie­ny­je do­mi­na ir stu­den­tus

Šiau­lių uni­ver­si­te­to Tarp­tau­ti­nių pro­gra­mų ir ry­šių tar­ny­bos di­rek­to­rė Re­gi­na Kar­ve­lie­nė pa­sa­ko­jo, jog stu­di­jų už­sie­ny­je ga­li­my­be no­riai do­mi­si ir uni­ver­si­te­to stu­den­tai.

Stu­den­tų su­si­do­mė­ji­mas mai­nų pro­gra­mo­mis pa­sta­rai­siais me­tais di­džiu­lis. Į kas­me­tes „Eras­mus“ stu­di­jų at­ran­kas su­si­ren­ka vis dau­giau pre­ten­den­tų.

„Jau­nas žmo­gus no­ri nau­jo pa­ty­ri­mo, pa­žin­ti sve­ti­mą ša­lį ir pa­žiū­rė­ti, kaip yra stu­di­juo­ja­ma sve­tur“, – to­kio no­ro prie­žas­tis var­di­jo spe­cia­lis­tė.

Ta­čiau už­si­mi­nus apie abi­tu­rien­tų pa­si­rin­ki­mą stu­di­juo­ti už­sie­ny­je, R. Kar­ve­lie­nė lai­kė­si nuo­mo­nės, jog stu­di­jų ko­ky­bės paieš­kos už­sie­nio aukš­to­sio­se mo­kyk­lo­se ne vi­suo­met pa­si­tei­si­na.

„Daug kas kal­ba apie stu­di­jų ko­ky­bę, ta­čiau ne­la­bai kas įsi­vaiz­duo­ja, kas tai yra. Dau­ge­lis, su­si­ža­vė­ję už­sie­nio aukš­to­sio­mis mo­kyk­lo­mis, grįž­ta, nes pa­pras­čiau­siai ten ži­nių ne­gau­na“, – tei­gė R. Kar­ve­lie­nė.

A. Šimkus