Nuo birželio 1 dienos Šiaulių universitete (ŠU) prasidėjo bendras stojančiųjų priėmimas į visas šalies aukštąsias mokyklas. Po keturias naujas bakalauro ir magistro studijų programas siūlanti šiauliškė Alma Mater tikisi sulaukti maždaug tiek pat studentų, kaip ir pernai – daugiau nei tūkstančio.
Valstybės finansuojamų vietų – mažiau
Šiemet bendrajame priėmime dalyvauja 45 šalies aukštosios mokyklos: 21 universitetas ir 24 kolegijos.
„Gerai, kad priėmimo taisyklės šiemet iš esmės nesikeičia, dėl to abiturientams nebus papildomo streso“,– spaudos konferencijoje akcentavo Šiaulių universiteto studijų prorektorius Juozas Pabrėža.
Išlieka prašymų priėmimas internetu ir trys priėmimo etapai: pirmieji kviečiamųjų sąrašai bus skelbiami liepos 27 dieną, vėlesni rugpjūčio 3 dieną ir papildomo priėmimo – rugpjūčio 10 dieną.
Ta pati balų skaičiavimo tvarka. Stojančiųjų eilė bus sudaroma remiantis keturių pagrindinių dalykų balais: trimis valstybiniais egzaminais ir vienu metiniu pažymiu.
Nelinksma šiųmetė naujiena – beveik dešimtadaliu mažesnis nei pernai valstybės finansuojamų studijų vietų skaičius. Iš viso bus 17,2 tūkstančio valstybės finansuojamų vietų – 9 tūkstančiai universitetuose ir 8,2 tūkstančio kolegijose.
Šiaulių universitetui didelis smūgis, kad pedagoginės krypties studijų finansavimas mažėja beveik ketvirtadaliu.
„Mums atrodo, kad toks mažėjimas – drastiškas“,– neslėpė J. Pabrėža.
Nepasiteisino ŠU lūkesčiai ir dėl tikslinių valstybės finansuojamų vietų. Šalies mastu jų yra tik 83 ir 49 menų grantai. Šiaulių universitetas teikė 166 paraiškas, bet gavo tik 9 tikslines vietas ir nė vieno menų granto.
„Mūsų darbas nuėjo perniek – ketinimų protokolus buvome pasirašę su 41 privataus sektoriaus įmone. Verslas buvo sutikęs ne tik įdarbinti ŠU absolventus, bet ir mokėti dalį studijų kainos“,– apgailestavo J. Pabrėža.
Studijų prorektoriaus nuomone, laukinė studijų krepšelių skirstymo konkurencija neatspindi Šiaulių regiono poreikių ir ateityje turėtų keistis.
Dabartinė studentų rotacija neužtikrina nemokamų studijų labai gerai besimokantiems studentams, o netobula studijų paskolų sistema neleidžia atidėti įmokų mokėjimo bent tokiam laikui, kol absolventas įsidarbins.
Gera naujiena, kad puikiai besimokantys studentai, įstoję į mokamas vietas, galės gauti studijų kainos dydžio stipendiją.
„Į tokią stipendiją galės pretenduoti ne visi, o tik patys geriausieji“,– akcentavo J. Pabrėža.
Kviečia naujos studijų programos
Šiaulių universitetas šiemet kviečia į 68 studijų programas: 39 bakalauro ir 29 magistro.
Spaudos konferencijoje pristatyta po keturias naujas bakalauro ir magistro studijų programas.
Bakalauro: kūrybinės technologijos (gretutinė kryptis – verslas, švietimas ir ugdymas), finansų valdymas, finansų matematika bei neformalusis ugdymas ir etika.
Magistro: gamtinių sistemų valdymas, istorija ir politika, finansų ir investicijų ekonomika ir viešasis valdymas.
Šiemet atlikta griežtesnė pirmosios pakopos studijų programų atranka ir nebesiūlomos šios nepopuliarios studijos: rusų filologija, filosofija, aprangos inžinerija.
Atkreiptas dėmesys, kad ŠU yra unikalių programų, kurių neįmanoma studijuoti kitur. Tai: optometrija, dekoratyvioji želdininkystė, sociokultūrinė antropologija, estrados menas, specialioji pedagogika.
Daug vilčių dedama į populiarias programas: ekonomiką, viešąjį administravimą, kūno kultūrą, socialinę pedagogiką, inžineriją, lietuvių filologiją ir komunikaciją.
Naujovė, kad nemažai pertvarkytų studijų programų leis, be pagrindinės specialybės, įsigyti ir gretutinę. Studentai įgis dvigubą kvalifikacinį laipsnį. Lietuvių filologijos gretutinė specialybė – dalyko pedagogika, anglų filologijos – ispanų ir vokiečių kalbos, matematikos – ekonomika.
Lanksčios išlyginamųjų studijų galimybės kolegijų studentams – vieni metai ir po to magistro studijos.
Mokamų studijų kainos nepasikeitė. Brangiausios menų studijos – 11 tūkstančių litų, dauguma studijų kainuoja apie 7 600 litų, matematika, kineziterapija – 5 250 litų, socialinių ir humanitarinių mokslų programos – 3 900 litų per metus.
„Neišgalintiems susimokėti už mokslą taikome iki 50 procentų nuolaidą“,– akcentavo J. Pabrėža.
I. Budrienė