Remiantis šiandien paskelbta Europos Komisijos ataskaita, pilietinis ugdymas jau įtrauktas į visų ES valstybių narių pradinių ir vidurinių mokyklų mokymo programas, tačiau taikomi skirtingi metodai. Vis dar sudėtinga gerinti žinias ir gebėjimus, kurių reikia šio dalyko mokytojams, o pirminio mokytojų rengimo programos šios specializacijos mokytojams siūlomos tik dviejose šalyse – Anglijoje ir Slovakijoje. Ataskaitoje teigiama, kad iš esmės sutariama, kad pilietinio ugdymo tikslas – lavinti kritinį mąstymą, analitinius įgūdžius ir požiūrį ir taip paskatinti aktyviai dalyvauti mokyklos ir visuomenės gyvenime.
Už švietimą, kultūrą, daugiakalbystę ir jaunimo reikalus atsakinga Europos Komisijos narė Androulla Vassiliou kalbėjo: „Per pilietinio ugdymo pamokas moksleiviai įgauna žinių, įgūdžių ir vertybių, kurie yra būtini norint aktyviai dalyvauti visuomenės gyvenime. Turime paremti šį procesą, nes aktyvus dalyvavimas yra mūsų demokratinių vertybių Europoje pagrindas. Taip pat turime daugiau dėmesio skirti šios srities mokytojų, kurie įkvėptų jaunuolius tapti aktyviais piliečiais, rengimui.“
Ataskaitoje nurodoma, kad visų Europos šalių mokyklose taikomos taisyklės ir rekomendacijos, kuriomis siekiama skatinti demokratinę praktiką ir dalyvavimą, pavyzdžiui, renkant klasių atstovus, moksleivių tarybas ir moksleivių atstovus mokyklos taryboje. Taip padidėja tikimybė, kad jaunuoliai aktyviai dalyvaus ir socialiniame bei politiniame gyvenime.
Visos šalys yra parengusios gaires, pagal kurias moksleiviams suteikiama galimybė dalyvauti mokyklos valdymo procese, tačiau nuo 2007 m. daugiau nei pusėje šalių įgyvendinta bent viena valstybės finansuojama programa ar projektas, kuriais su pilietiškumu susijusios vertybės ir nuostatos ugdomos už mokyklos ribų. Tai, pavyzdžiui, iniciatyvos, kuriomis skirtingoms etninėms ir socialinėms ekonominėms grupėms priklausantys moksleiviai skatinami dalyvauti bendroje veikloje (toks projektas pradėtas Latvijoje) arba siekiama suartinti pradinių mokyklų moksleivius ir globos namuose gyvenančius pagyvenusius žmones (Prancūzija – viena iš šalių, kuriose skatinami tokie skirtingų kartų bendravimo projektai).
Vis daugiau dėmesio aktyviam dalyvavimui skiriama ir vertinant moksleivius. Šiuo metu daugiau nei trečdalyje Europos šalių vertinant moksleivius atsižvelgiama į jų dalyvavimą mokyklos ar bendruomenės veikloje.
