Nacionalinė jaunimo konsultacija: jaunimas patiria socialinę atskirtį

Dalis Lietuvos jaunimo patiria socialinę atskirtį, o labiausiai ji gresia jauniems žmonėms iš socialinės rizikos šeimų ir turintiems sveikatos problemų ar negalią, mano Lietuvos jaunimas. Tokios išvados padarytos po nacionalinės jaunimo konsultacijos įgyvendinant Europos Sąjungos struktūrinio dialogo su jaunais žmonėmis procesą. Apie pusė apklaustųjų socialinę įtrauktį – socialinės atskirties mažinimą – supranta, kaip didesnio dėmesio skyrimą konkrečioms visuomenės grupėms ir socializacijos procesą. Pagrindine priežastimi, kodėl jauni žmonės patiria socialinę atskirtį, jaunimas įvardija bendrą visuomenės apatiją – dauguma žmonių nežino nenori gilintis į problemas, su kuriomis susiduria jauni žmonės, ir nesupranta jaunimo poreikių. Visgi jaunimas taip pat pripažįsta, kad ir pačiam jaunimui dažnai trūksta iniciatyvumo imtis veiksmų savo situacijai keisti. Paklausus, kokios jaunų žmonių grupės patiria didžiausią socialinę atskirtį, daugiausiai respondentų paminėjo jaunimą iš socialinės rizikos šeimų, taip pat turinčius sveikatos problemų, etnines mažumas bei jaunus migrantus. Socialinei atskirčiai mažinti jaunimas dažniausiai minėjo tokias priemones kaip savanorišką veiklą, dalyvavimą neformaliojo ugdymo veiklose, jaunimo centrų veiklose. Konsultacija taip pat parodė, kad darbas su jaunimu padeda jauniems žmonės suprasti savo vietą visuomenėje, įgyti naudingos patirties, kuri praverstų ateityje. Įsitraukimas į socialinius projektus ir iniciatyvas, savanoriška veikla, dalyvavimas bendruomenių veikloje padeda jaunimui jaustis integralia visuomenės dalimi ir lygiaverčiais kitoms socialinėms grupėms. Nacionalinė jaunimo konsultacija vyko remiantis Europos Sąjungos Tarybai pirmininkaujančio Airijos, Lietuvos ir Graikijos trejeto prioritetu – „socialinė įtrauktis“. Konsultacijoje Lietuvoje dalyvavo apie 1500 jaunų žmonių: virš 1200 respondentų užpildė elektroninį klausimyną ir apie 250 jaunų žmonių dalyvavo konsultaciniuose susitikimuose. Struktūrinio dialogo proceso įgyvendinimą Lietuvoje koordinuoja Nacionalinė darbo grupė, kuri yra sudaryta iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM), Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos (LiJOT), Jaunimo reikalų departamento prie SADM (JRD), Jaunimo tarptautinio bendradarbiavimo agentūros (JTBA), Nacionalinės jaunimo reikalų koordinatorių asociacijos atstovų ir kitų svarbių jaunimo politikos institucijų ir organizacijų atstovų.