Pernai Savivaldybės siūlymai uždaryti kai kurias miesto mokyklas sukėlė tokį pasipiktinimą, kad mokyklų pertvarkos planas kuriam laikui buvo „pamirštas“. Tačiau jau dabar aišku, kad nuo naujųjų mokslo metų nebeliks vienos mokyklos – „Verdenės“ pagrindinės. Ji bus prijungta prie M. Karkos pagrindinės mokyklos. Tam neprieštarauja ir abiejų įstaigų direktoriai. Mažėja vaikų
Kaip „Sekundei“ teigė Panevėžio savivaldybės Švietimo skyriaus vyriausiasis specialistas Eugenijus Kuchalskis, niekam ne paslaptis, kad mieste vaikų tik mažėja, nors ir ne taip katastrofiškai, kaip prieš keletą metų, tačiau tiek įstaigų, kiek veikia dabar, išlaikyti yra per brangu. Ir nors mokyklų tinklo pertvarka būtina, tačiau niekas nenorėjo daryti radikalių sprendimų, todėl ji buvo atidėta.
„Klaipėdos gatvės mikrorajone yra keturios mokyklos. Jokiu būdu nesakome, kad viena jų yra bloga ir reikia ją uždaryti. Tiesiog matome, kad vaikų tik mažėja, o M. Karkos ir „Verdenės“ mokyklos yra viena šalia kitos, naudojasi bendru stadionu. Dabar abi mokyklos bendruomenės persikels po vienu stogu – į M. Karkos mokyklą, kuri yra renovuota“, – teigė E. Kuchalskis.
Dalis darbuotojų neteks darbo
Jo nuomone, pernai didelę mokyklų bendruomenių nepasitenkinimo bangą sukėlė tam tikri nesusikalbėjimai. Buvo siūloma M. Karkos pagrindinę mokyklą prijungti prie „Verdenės“ ir šį darinį perkelti į M. Karkos mokyklos pastatą. Toks nelogiškumas mokyklų bendruomenes vertė spėlioti apie tam tikrų interesų įtaką.
„Daugeliui atrodė, kad mes čia kažką sukam brukam. Tikrai nenorime pabloginti mokymosi sąlygų. Tuo metu „Verdenė“ dalyvavo kelių milijonų litų europiniame projekte. Dažniausiai vykdant tokius projektus reikia priimti ir tam tikrus įsipareigojimus. Kai gavome atsakymą, kad mokyklas galima jungti, svarbu tik tai, kad prisiimti įsipareigojimai nenutrūktų, pradėtas svarstyti ir dabartinis mokyklų jungimo modelis“, – sakė E. Kuchalskis.
Abiejų švietimo įstaigų bendruomenės mokyklų jungimui pritarė su ta sąlyga, kad bus užtikrintas pedagogams tas pats darbo krūvis. Tačiau mokyklų reorganizavimo projekte numatyta, kad jas sujungus neišvengiamai mažės darbuotojų.
Preliminariais skaičiavimais, sumažės iki 25 aptarnaujančio personalo etatų ir iki 15 pedagoginių darbuotojų. Vien išeitinėms kompensacijoms reikės apie 200 tūkst. litų. E. Kuchalskio teigimu, mokytojų darbo krūvis priklausys tik nuo to, ar „Verdenės“ mokiniai neišsilakstys į kitas mokyklas.
„Sieksime, kad vaikai neišsibarstytų po kitas mokyklas, todėl bus į M. Karkos mokyklą perkeliami tiesiog klasėmis. Dviejų mokyklų bendruomenės gyvens taip, kaip ir gyveno, tik po vienu stogu. Norisi ne tik pačių geriausių sąlygų moksleiviams, bet ir kad kuo mažiau darbuotojų būtų atleista. Aišku, atleidimų išvengti nepavyks, darbo visiems tikrai neužteks. Kiek tai bus skausminga, priklausys nuo mokinių skaičiaus“, – kalbėjo E. Kuchalskis.
Mažiausiai skausmingas būdas
M. Karkos pagrindinės mokyklos direktorius Alfredas Paberžis „Sekundei“ teigė, kad kol kas apie mokyklų sujungimą dar kalbantis nedrąsiai, nes tik kitą savaitę vyksiančiame Tarybos posėdyje bus aišku, ar šis sujungimas virs realiais darbais. Tačiau iš visų pasiūlytų jungimo būdų tai būtų pats neskausmingiausias.
„Kaip bus, dar nežinome, bet tokiam sprendimui pritarė abi mokyklų bendruomenės. Mokinių mažėjimas neišvengiamas, mokyklų jungimo klausimas jau seniai pribrendo. Manau, skausmingiausia bus mokytojams, bet jeigu bus mokinių, turėtų būti viskas gerai“, – optimistiškai nusiteikęs A. Paberžis.
Jo teigimu, abiejose mokyklose yra nemažai pensinio amžiaus pedagogų ir aptarnaujančio personalo. Vieni žadėjo po reorganizacijos mokyklą palikti, kiti – dirbti mažesniu krūviu. Planuojama, kad rugsėjį į mokyklą ateis apie 800 mokinių, vadinasi, mokytojai gaus ne minimalius, o bent jau vidutinius koeficientus.
„Mokykloje gali sutilpti apie 1200 mokinių. Aišku, tokių fabrikų nereikia, planuojame, kad mokykloje mokysis apie 800 moksleivių. Esant tokiam mokinių skaičiui, mokytojams koeficientai galėtų kilti bent iki vidurkio. Taip pat padidėtų valandų skaičius už auklėjamąsias klases, papildomus darbus, vadinasi, ir pedagogų atlyginimai. Mūsų mokyklos mokytojai mokys savo mokinius, „Verdenės“ – savo, tad didelių nuostolių neturėtų būti“, – vylėsi direktorius.
A. Paberžio nuomone, nors po sujungimo bus tam tikrų skausmingų ir gana sudėtingų dalykų, juk abi mokyklos bendruomenės turi savų tradicijų, tam tikras mokymosi pakraipas, reikia tikėtis geriausio rezultato. „Dabar yra du pastatai, o nuo rugsėjo bus vienas. Mes turime geresnę sporto bazę, o jie – kompiuterinę, tad laimės tik mokiniai, nes dabar turės visas sąlygas mokytis šiuolaikiškoje mokykloje. Jeigu mokinių skaičius liks toks, kaip planuojame, viskas bus gerai“, – patikino A. Paberžis.
Kitos išeities nebuvo
„Verdenės“ pagrindinės mokyklos direktorė Jūratė Pauliukienė buvo nekalbi, teigdama, kad mokyklos steigėja yra Savivaldybė, tad visi klausimai dėl mokyklų reorganizacijos turėtų būti adresuoti jai.
Jos teigimu, mokyklos bendruomenei šis klausimas skaudus, todėl buvo nuspręsta pritarti prijungimui tik po ilgų diskusijų, tuo labiau kad „Verdenės“ mokyklą visada lankydavo daugiau mokinių.
„Pasirinkimo mes neturėjome, bet asmeniškai aš pati sieksiu, kad visi pedagogai turėtų darbo.
„Verdenės“ mokykla yra pati inovatyviausia mieste ir visas programas bei projektus ir toliau privalės vykdyti M. Karkos mokykla.
Ateitį kuria žmonės, o ne pastatas“, – pabrėžė J. Pauliukienė. Vicemerės Reginos Eitmonės teigimu, reorganizacijos klausimas buvo paliktas pačioms mokykloms – jų bendruomenės turėjo rasti optimaliausią variantą. Kadangi iš abiejų įstaigų gautas pritarimas, problemos kaip ir nebelieka.„Pagyrimai mokyklų vadovams, kad jie sugebėjo susitarti ir rasti kompromisą. Savivaldybei šiuo atveju didelio skirtumo nėra, kas prie ko jungiama, svarbu, kad būtų užtikrinta ugdymo kokybė. Mokytojams tikrai nėra ko nerimauti, nes prijungus vieną mokyklą prie kitos atsiras galimybių pakelti jiems koeficientus ir taip dar labiau motyvuoti“, – žadėjo vicemerė. Tačiau klausimas dėl abiejų mokyklų pritarimo tokiam jungimui lieka atviras. Čia labiau tiktų pasakymas kas daugiau rėkia, to ir teisybė. M. Karkos mokyklos bendruomenė su direktoriumi piestu stojo prieš mokyklos prijungimą prie „Verdenės“, todėl tarsi podukra ir liko pastaroji.
Reformos nesibaigs
Pagrindinė mokyklų jungimo priežastis – taupymas. Vien vienos mokyklos šildymas per metus Savivaldybei atsieina apie 600 tūkst. litų, įstaigas sujunguss, šioms bus galima skirti didesnę dalį aplinkos lėšų. Tačiau jeigu tuščia mokykla bus palikta kaip vaiduoklis, taupymu nė nekvepės. Kas įsikurs „Verdenės“ mokyklos pastate, dar nėra aišku. Pasak R. Eitmonės, pastatas reikalingas policijai, taip pat svarstomi ir kiti variantai.
„Policijos atstovai dar pernai kalbėjo, kad jiems mokyklos pastatas būtų labai reikalingas – čia būtų galima sukelti visas nuovadas. Tačiau iškilo tos pačios problemos – lėšų trūkumas. Todėl svarstome ir kitus variantus, kad neatsitiktų kaip su „Saulutės“ darželiu, kai šis buvo uždarytas, bet Savivaldybė ir toliau privalo mokėti už jo išlaikymą. Gyvenimas toks, kad mokinių mažėja. Manau, kad ir vaikai, ir tėveliai, ir mokytojai supras, kad toks sprendimas buvo būtinas“, – teigė R. Eitmonė.
Planuojama, kad jau nuo ateinančio rugsėjo dar keturios pagrindinės mokyklos – A. Lipniūno, „Žemynos“, Rožyno ir „Šaltinio“ – virs progimnazijomis.
Valdininkų kabinetuose puse lūpų kalbama, kad panašus likimas, kaip M. Karkos ir „Verdenės“ mokyklų jau nuo šio rugsėjo, laukia ir kitų švietimo įstaigų: ,,Nevėžio“ pagrindinę mokyklą svarstoma jungti prie ,,Vyturio“ progimnazijos, ,,Aušros“ pagrindinę – prie Senvagės.
Lina DRANSEIKAITĖ
