Panevėžio rajono savivaldybė, patvirtinusi bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos iki 2015 metų bendrąjį planą, dar nežino, kiek planams koją kiš valstybės politika.
Didžiausias pokytis rajone iki 2015 metų bus tas, kad nebeturėtų likti vidurinių mokyklų – tik gimnazijos. Dėl mažėjančio mokinių skaičiaus rajono Savivaldybei tai tampa ir didžiausiu kliuviniu.
Dėl vidurinių bėda
Šiuo metu Panevėžio rajone yra keturios gimnazijos ir keturios vidurinės mokyklos. Pastarosios prieš tapdamos gimnazijomis turi akredituoti vidurinio mokymo programą. Tam keliama daug reikalavimų. Panevėžio rajono savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyriausioji specialistė Skaidrutė Kriukienė sako, jog vienas reikalavimų, kad būtų ne mažiau kaip po dvi vyresniųjų klases, tai yra jei, pavyzdžiui, vienuoliktų klasių mokykloje yra dvi ir atitinka kitus reikiamus reikalavimus, mokykla gali prašyti akredituoti vidurinio mokymo programą. Jei ne – pagal dabartinius teisės aktus, jai užkertamas kelias tapti gimnazija.
Vadoklių vidurinėje mokykloje labai sparčiai mažėja moksleivių ir ji nepretenduoja tapti gimnazija – taps pagrindine. Vyresniems vaikams vidurinę mokyklą teks ateityje baigti Ramygalos gimnazijoje. Pagal planą, dėl likusių trijų vidurinių mokyklų bus sprendžiama vėliau. Kol kas pagal dabartinius reikalavimus būtų sunku akredituotis ir tapti gimnazijomis. Tad iki galo nėra aišku, ar neteks tapti pagrindinėmis mokyklomis.
Tikimasi, kad Švietimo ir mokslo ministerija pakeis reikalavimą turėti dvi vienuoliktas klases, tačiau kol kas to nesulaukta.
„Tos mokyklos mums didžiausia problema ir liūdesys“, – sako vyriausioji specialistė.
Pasak S. Kriukienės, atrodytų, vidurinė mokykla ir galėtų tęsti veiklą, tačiau buvo gautas ministerijos atsakymas, kad didesnėje mokykloje yra didesnės pasirinkimo galimybės. Kita vertus, renkamasi tą patį kiekį valandų.
„Jei bendruomenę tenkintų, galėtų būti ir vidurinė mokykla, bet taip tik mums atrodo“, – dabartinę situaciją apibūdina vyriausioji specialistė.
Neseniai gauti dokumentai, kuriuose atsispindi, kad ministerija daro kai kurias išlygas, tačiau jos kol kas daromos ne kaimo mokykloms, o mokykloms, esančioms miestų pakraščiuose.
Tektų važiuoti toliau
Jei nutiktų taip, kad ateityje minėtos vidurinės mokyklos negalėtų tapti gimnazijomis, bent dviejų vyresniųjų klasių moksleiviams tektų tolokai važinėti, nes kitokių alternatyvų nelabai yra. Po dvejų metų būtų vežiojama maždaug po 20–30 moksleivių.
Paįstrio Juozo Zikaro vidurinės mokyklos moksleiviams, norintiems baigti vienuoliktas ir dvyliktas klases, bene arčiausiai būtų Panevėžio miesto mokyklos. O štai Smilgių ir Naujamiesčio vidurinių moksleiviams po dešimtos klasės rajonas nelabai ką turi pasiūlyti. Naujamiestiečiai tikriausiai mokytųsi Krekenavos Mykolo Antanaičio gimnazijoje, o Smilgių moksleiviams tektų važinėti arba į Panevėžį, arba į šalia esantį Radviliškio rajoną. Į jį būtų keletu kilometrų arčiau.
S. Kriukienės teigimu, moksleivių skaičiai rajono mokykloms labai nepalankūs. Liūdniausia, kad rajone vaikų mažėja ir jaunesnėse klasėse. Sumažėjus vyresniųjų vaikų, užtektinai būdavo dar mažųjų, tad prireikus buvo galima galvoti apie kitus variantus. Pavyzdžiui, iš pagrindinės mokyklos daryti pradinę. Dabar šios galimybės nebėra – kai kur pradinukų likę labai nedaug.
Nuo šių metų rugsėjo dvi pagrindinės mokyklos – Jotainių ir Ėriškių Juozo Balčikonio – nebeformuos 9 ir 10 klasių ir taps Ramygalos gimnazijos skyriais.
„Tik taip gali jas išlaikyti“, – konstatuoja S. Kriukienė.
Likusios pagrindinės mokyklos kol kas lieka visos ir manoma, kad per ateinančius trejetą metų didelių pokyčių čia nebus.
Rajone šiuo metu yra viena progimnazija – Dembavos. Tokiai mokyklai keliamas reikalavimas, kad nebūtų jungtinių klasių. Tad didelei daliai rajono mokyklų tai sunkiai įgyvendinama. Tiesa, Linkaučių ir Žibartonių pagrindinės mokyklos galėtų tapti progimnazijomis, tačiau joms parankiau likti pagrindinėmis – jos yra gana atokiai nuo kitų mokyklų.
Gyvenimas pakoregavo
Nuo rugsėjo nebedirbs ir Smilgių vidurinės mokyklos Gustonių skyrius. Jis visai uždaromas. Kiti skyriai šiandien kol kas išlieka. Didesnės mokyklos, planuojama, jei labai sumažės vaikų, galės tapti didesnių mokyklų skyriais.
Panevėžio rajono savivaldybė 2005–2012 metų mokyklų tinklo pertvarkos planą įgyvendino apie 40 procentų. Pasak S. Kriukienės, gyvenimas pateikia savas pataisas. Iš rajone gimusių vaikų į rajono mokyklas ateina apie 60 procentų, ir manoma, kad tai geras rodiklis. Likusi dalis emigruoja į užsienį, išvyksta į kitas Lietuvos vietas ar tiesiog vaikai lanko miesto mokyklas.
Jos teigimu, 2005–2012 metais rajone nuosekliai kurtos gimnazijos, akredituotos vidurinio ugdymo programos ir dabar džiaugiamasi turint keturias gimnazijas. Kai kurios rajono mokyklos, kaip ir buvo numatyta plane, mažėjo. Pavyzdžiui, planuota, kad sumažės Dembavos pagrindinė mokykla. Esančiai šalia miesto mokymo įstaigai tapti progimnazija, vyriausiosios specialistės manymu, buvo neblogas ėjimas – vyresniosios klasės nepersidengia su gimnazijų klasėmis.
D. Savickienė