Per artimiausius penkerius metus Lietuvoje gali nelikti iki pusės dabartinių valstybinių universitetų. Jų tinklą pertvarkyti verčia tirpstantis studentų skaičius. Šiuo metu Lietuvoje iš viso veikia 46 aukštosios mokyklos – 27 valstybinės ir 19 nevalstybinių. Iš jų 22 yra universitetai – 14 valstybinių ir 8 nevalstybiniai.
Lietuvoje – 14, Danijoje – tik 8
Palyginti su kitomis šalimis, Lietuvoje milijonui gyventojų tenka kur kas daugiau aukštųjų mokyklų. Pavyzdžiui, gerokai turtingesnėje Danijoje, kurioje gyvena beveik dvigubai daugiau žmonių nei Lietuvoje, yra daug mažiau valstybinių universitetų – tik aštuoni. Vykstant aukštųjų mokyklų pertvarkai, ateityje danai turės tik tris didelius universitetinius centrus.
„Tai reiškia, kad Lietuvoje aukštosios mokyklos yra smulkios, jose nemažai besidubliuojančių studijų programų, tos pačios specialybės dėstytojų grupės smulkios ir išsiskaidžiusios, universitetai vien dėl savo dydžio negali tapti stipriais europinio lygio mokslo ir studijų centrais“, – sakė švietimo ir mokslo viceministrė Nerija Putinaitė.
Skiriama ES parama
Todėl valstybės biudžeto lėšų taupymą ir panaudojimo efektyvumą deklaruojanti Lietuvos valdžia jau puoselėja universitetų sujungimo idėjas.
„Turime įvertinti ir apskaičiuoti, kad valstybės lėšos būtų naudojamos kuo efektyviau, siekiant kuo aukštesnės kokybės. Didesni, gerai valdomi universitetai gali pasiūlyti studentams įvairesnių studijų, juose dėsto stiprios dėstytojų grupės“, – aiškino N.Putinaitė.
Pasak jos, mažinti universitetų skaičių skatina ir demografinės perspektyvos – dėl nemenkos emigracijos ir mažėjančio gimstamumo 2019 m. potencialių studentų skaičius sumažės apie 40 proc., palyginti su 2011-aisiais.
Švietimo ir mokslo ministerija tvirtina skatinanti aukštųjų mokyklų jungimąsi. Tam skiriama ir ES parama.
Per pastaruosius trejus metus aukštųjų mokyklų skaičius Lietuvoje jau pamažėjo. 2008-aisiais jų buvo 49.
Tačiau ties tuo sustoti neketinama.
Išimtis – Karo akademija
Universitetų tinklo pertvarkos taikiklyje kol kas atsidūrę šeši universitetai Vilniuje ir penki Kaune. Dirba premjero Andriaus Kubiliaus sudaryta darbo grupė, kuriai pavesta ištirti Lietuvos universitetų dviejuose didžiausiuose Lietuvos miestuose tinklą ir pateikti siūlymų, kaip juos optimizuoti.
Valstybinių aukštųjų mokyklų pertvarkos programoje dalyvaus Vilniaus, Vilniaus Gedimino technikos, Vilniaus pedagoginis (nuo Naujųjų metų bus vadinamas Lietuvos edukologijos), Mykolo Romerio universitetai, Dailės bei Muzikos ir teatro akademijos sostinėje, taip pat Vytauto Didžiojo, Kauno technologijos, Lietuvos žemės ūkio, Sveikatos mokslų universitetai ir Kūno kultūros akademija.
Vilniuje esanti Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija nebus niekaip pertvarkoma, naikinama ar jungiama prie kitos aukštosios mokyklos. „Ši akademija atlieka specifinę funkciją“, – paaiškino N. Putinaitė.
Netrukus pateiks pasiūlymų
Tačiau kaip bus jungiami ar pertvarkomi Vilniuje ir Kaune esantys valstybiniai universitetai, kol kas neskelbiama.
„Rugsėjo pabaigoje darbo grupė pateiks rekomendacijų dėl universitetų tinklo optimizavimo dviejuose didžiausiuose Lietuvos miestuose. Kol kas svarstomi keli universitetų tinklo optimizavimo variantai. Apie konkrečius planus bus galima kalbėti gavus ekspertų išvadas“, – teigė švietimo ir mokslo viceministrė.
Dar neaišku, per kiek metų gali būti atliktas universitetų sujungimo Vilniuje ir Kaune procesas, taip pat kiek aukštųjų mokyklų liks šiuose dviejuose miestuose.
Po to, kai bus optimizuotas universitetų tinklas sostinėje ir mieste prie Nemuno bei Neries santakos, numatoma svarstyti, ką daryti su Klaipėdos ir Šiaulių universitetais.
Neatmetama galimybė, kad perspektyvoje Lietuvoje iš viso liks septyni aštuoni valstybiniai universitetai, iš jų Vilniuje ir Kaune bus po tris keturis.
„Teks galvoti apie ateitį“
Lietuvos universitetų rektorių konferencijos prezidentas, Vilniaus Gedimino technikos universiteto rektorius profesorius Romualdas Ginevičius neprieštaravo, kad valstybinių aukštųjų mokyklų tinklo optimizavimas gali vykti.
„Tuomet, kai buvo kuriamas toks platus tinklas, kokį turime dabar, buvo visai kitokia demografinė situacija ir perspektyvos. Dabar padėtis keičiasi ir tai, žinoma, reikalauja tam tikrų sprendimų“, – tvirtino jis.
„Mažėjant studentų skaičiui kai kurie universitetai natūraliai atsidurs ties ta riba, kai pats gyvenimas privers galvoti apie savo ateitį“, – pridūrė profesorius.
R. Ginevičius mano, kad universitetų gali būti sumažinta per artimiausius penkerius metus. Tačiau jis atsisakė prognozuoti, kurie universitetai galėtų būti naikinami ar jungiami: „Sunku būtų pasakyti, kas bus nuspręsta. Nelabai korektiška būtų man, kaip vieno iš universitetų rektoriui, spekuliuoti tais klausimais.“
Profesorius įspėjo, kad universitetus pertvarkyti būtina atsargiai ir pernelyg neskubinant procesų. „Tie procesai turi vykti kuo natūraliau. Aišku, jeigu iš viršaus bus vykdoma pertvarka, tuomet gali būti ir labai greitai ji padaryta. Bet klausimas, ar kokybiškai“, – sakė R. Ginevičius.
„Tačiau turint galvoje tai, kad bet kokią universitetų reformą reikia ne tik parengti, bet ir patvirtinti ją Seime, ir tai, kad kitąmet vyks rinkimai, tikriausiai nebus ta pertvarka atlikta taip greitai, kaip čia kai kas nori“, – pridūrė Rektorių konferencijos prezidentas, bet nepaneigė, kad šiuo atveju turi omenyje dabartinę Švietimo ir mokslo ministerijos vadovybę.
Stasys Gudavičius
