Jau nuo praėjusių metų visose Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklose 11 – 12 kl. mokiniams lietuvių kalba ir literatūra dėstoma pagal tą pačią ugdymo programą, taip pat suvienodintas lietuvių kalbos pamokų skaičius. Gauti bandomojo egzamino rezultatai nepatvirtino spėjimų, kad kitakalbiai nesugebės parašyti rašinio, reikalingo egzaminui išlaikyti.
Savo pasvarstymais dalinasi Lietuvos edukologijos universiteto dėstytoja:
„Manyčiau, šiuo atveju nuomonių yra ir gali būti įvairių... Vėlgi priklauso nuo žiūros rakurso... Šįsyk prioritetu laikyčiau pačių besimokančiųjų sąmoningą apsisprendimą: kaip jie patys suvokia Lietuvos piliečio statusą, kokie, jų manymu, būtini bendrojo išsilavinimo pagrindai? Tai apgalvoti vertėtų ir lietuviškų mokyklų mokiniams, nes šis egzaminas keičia ir jų lietuvių kalbos ir literatūros ugdymo(si) kryptis... Kuria linkme? Kadangi kai kurie dalykai sugrįžta (rašinius rašė šios kartos mokinių seneliai ir tėvai!), tenka pasikartoti: nėra nauja, kas nebūtų buvę sena... Tačiau formaliųjų žaidimo taisyklių keitimas žaidimo metu, neatsižvelgiant į žaidėjų nuomones, kažin ar gali būti suprantamas kaip sąžiningas aktas. Bet... visi mes esame ir žaidėjai, ir žaislai, – anot Vytautės Žilinskaitės. Taigi svarbiausia – geros nuotaikos ir kūrybingos id savasties išsaugojimas pačiose keisčiausiose super ego žaidynių trasose!“
Tokiam egzamino pakeitimui taip pat pritaria ir kita dėstytoja, dirbanti su kitakalbiais žmonėmis:
„Jau nuo praėjusiųjų metų suvienodintos Lietuvių kalbos bendrojo lavinimo programos. Toks žingsnis privertė keisti ir egzaminų struktūrą – tai logiškas žingsnis, jeigu prieš tai būtų išsamesnės viešos diskusijos, solidesnis tokio žingsnio pasirengimas be politinių atspalvių. Bendrojo lavinimo temos visuomet jautrios, nes jos turi įtakos jaunų žmonių apsiprendimams ateityje. Jos jautrios tėvams, visai visuomenei. Tai didelis išbandymas, todėl kad jis susijęs ir su politiniais klausimais – tautinių mažumų, Seimo rinkimų... Tai apsunkina situaciją ir daro įtaką mokytojų darbui – neleidžiama ramiai ir kūrybiškai dirbti. Manau, kad suvienodintas lietuvių kalbos brandos egzaminas laiku ir tinkamas – tik belieka tikėtis, kad politinės intrigos netrukdys ir leis mokytojams ramiai dirbti."
Ne visi mokytojai džiaugiasi pakitusia programa ir neslepia, jog toks sprendimas atrodo teisingas, tačiau jo įgyvendinimui galėjo būti skirta daugiau laiko, kadangi mokiniai gali nespėti persiorientuoti iš vienos ugdymo programos į kitą, gerokai stipresnę. Prieš bandomąjį lietuvių kalbos egzaminą, daugelis kitakalbius mokinius mokančių pedagogų abejojo, kad mokiniams pavyks tinkamai parašyti egzamino rašinį, tačiau rezultatai parodė priešingai: mokiniai parašė reikalavimus atitinkančius rašinius, tačiau prastesni buvo rašybos ir gramatikos rezultatai.
Savo nuogąstavimais dalinasi Vilniaus Adomo Mickevičiaus gimnazijos mokytoja, dirbanti su kitaklbiais mokiniais:
„Šis klausimas yra iš tikrųjų be galo aktualus ir jautrus kitakalbiams. Mokydama mokinius matau, kokie jiems kyla sunkumai ypač iš lietuvių kalbos gramatikos. Kai kuriems mokiniams sudėtinga dėstyti savo mintis ne vien žodžiu, bet ir raštu. Suvienodintas egzaminas iš tiesų sulygina lietuvių ir kitakalbių galimybes – tai būtų privalumas. Visgi mokinius tam reikėtų ruošti nuo pirmos klasės, o ne nuo 10. Programa yra be galo prikrauta, tad tiek mokytojai, tiek mokiniai “verda" viename “katile". Manau, kad galimybės nėra lygios, taip nėra sąžininga kitakalbių mokinių atžvilgiu."
Paklausta apie naują egzamino tvarką, Vilniaus Salomėjos Nėries gimnazijos mokytoja – ekspertė primena apie lygiateisiškumą ir pagarbą:
„Mano nuomonė apie naują suvienodintą Lietuvių kalbos brandos egzaminą visose Lietuvos mokyklose teigiama: negalima skirstyti Lietuvos vaikų į skirtingas stovyklas – jie visi Lietuvos vaikai ir turi būti vienodai jai brangūs. Vienoda programa ir vienodas egzaminas mus suartins. Nesantaikai, nesusipratimams neturi likti vietos. Prisiminkime LDK toleranciją ir multikultūriškumą – mūsų šaknys juk ten. Žinoma, naujovės visada gąsdina, tačiau reikia gerbti visas kultūras, gyvenančias Lietuvoje, ir egzamino suvienodinimas kaip tik ir yra tokios pagarbos bei pasitikėjimo apraiška. Juk tai mūsų visų vaikai, ir jų visų teisės turi būti vienodos.“
Nuo 2013 m. visi Lietuvos mokyklų abiturientai laikys vienodą lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminą. Jo metu mokiniai galės pasirinkti vieną iš galimų temų: samprotavimo tipo arba literatūrinį rašinį. Egzamino metu, kuris truks 4 val. bus galima naudotis žodynais, o darbo apimtis turės siekti 500 žodžių. Bandomojo egzamino rezultatai rodo, kad ši užduotis įveikiama ir kitakalbiams mokiniams, tačiau ar taip staiga suvienodintas egzaminas neatvers prarajos kitomis kalbomis kalbantiems abiturientams, norintiems stoti į universitetus? Ką šia tema galvoja patys pedagogai? Siekiant sukelti kuo mažiau nusiskundimų ir norint pereiti į visiškai vienodą egzaminą palaipsniui, dar aštuonerius metus kitakalbiams mokiniams bus taikomi šiek tiek kiti vertinimo kriterijai, kurie kiekvienais metais bus keičiami ir skelbiami iš anksto. Toks egzamino tvarkos pakeitimas turėtų atnešti lygybę tarp abiturientų, o rezultatai, kaip ir mini pačios pedagogės, priklausys nuo nusiteikimo ir pastangų.
Justina Kabakaitė
Šaltinis: kabakumergaite.blogas.lt
