kalbos

Siekdama populiarinti kitas nei rusų užsienio kalbas mokyklose Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) trečiadienį organizuoja viešą nuotolinę prancūzų kalbos pamoką. Ją ves Alytaus Dzūkijos mokyklos prancūzų kalbos mokytoja, frankofoniško teatro būrelio vadovė Neringa Svinkūnienė. Vieša nuotolinė prancūzų kalbos pamoka bus transliuojama 13 val., pranešė ŠMSM.

Naujienų portale tv3.lt tęsiame straipsnių ciklą, kuriame kūno kalbos specialistė, veidotyrininkė Laura Šukienė aptaria garsiausius šalies žmones bei vertina jų kūno kalbą ir veido bruožus. Šį kartą L.Šukienė apžvelgė buvusį Vilniaus merą, aktyvų politinį veikėją Artūrą Zuoką.

Visai neseniai traukiniu važiavau pas draugę į pajūrį. Kelionė laukė ilga – pasiėmiau ir ausines, ir knygą, tačiau net ir turėdama ką veikti, negalėjau nesiklausyti šalia sėdinčių keleivių pokalbių. Nežinau kaip jums, bet aš visada važiuodama autobusais ar traukiniais, imu klausytis svetimų pokalbių. Jie taip įtraukia, kad nebegali grįžti prie savų užsiėmimų“ – rašo tv3.lt laišką atsiuntusi Rasa. Taigi, važiavau sau ramiai skaitydama knygą, kai į mano vagoną įlipo pora.

„Penktadienį kartu su vyru nusprendėme naujus metus sutikti viename Lietuvos SPA. Vakare sugalvojome, kad vertėtų nueiti į pirtį ir pasimėgauti vandens pramogomis. Supratau, kad tokios klaidos daugiau niekada nedarysiu. Poilsio pirtyje net nepajaučiau, tik nervus susigadinau“, – sako tv3.lt laišką atsiuntusi kaunietė Kristina. Pirtis man visada siejosi su ramybe, savo kūno ir minčių išvalymu. Mėgstu, kai atėjus ten, visi nepažįstami žmonės sėdi tyloje, kiekvienas sau ir su savo apmąstymais.

Pirmadienį abiturientai pradeda laikyti užsienio – anglų, rusų, prancūzų ir vokiečių – kalbų valstybinių brandos egzaminų kalbėjimo dalį. Birželio 21–23 dienomis vyks anglų kalbos, birželio 22–23 dienomis – rusų kalbos, birželio 23 dieną – prancūzų ir vokiečių kalbų egzaminų kalbėjimo dalys. Iki pandemijos ši egzamino dalis vykdavo balandį, šiemet vyksta panašiu laiku kaip ir pernai, pranešė Nacionalinė švietimo agentūra.

Po trečiadienį pasirodžiusios informacijos apie tai, kad prie jūros atklystančių pajūrio gyventojų judėjimą kontroliuos pareigūnai, policija suskubo raminti žmones. Nors judėjimo srautų didėjimas matomas, ribojimų imtis nežadama. Klaipėdos apskrities policija savo „Facebook“ paskyroje pasidalijo įrašu, kuriuo ramina visuomenę.

Rusijos prezidento atstovas Dmitrijus Peskovas nekorektiškomis pavadino kalbas, kad opozicijos figūra Aleksejus Navalnas buvo apnuodytas. „Mano vokiečių kolega iškart pradėjo kalbėti apie apnuodijimo tikimybę. Mes tik iš dalies galime sutikti, nes jis privalėjo pasakyti, jog taip pat yra antro, trečio ir ketvirto variantų tikimybė. Visus šiuos variantus tiria mūsų gydytojai; kalbėti tik apie vieną, mūsų nuomone, šiuo etapu neteisinga“, – antradienį žurnalistams sakė D. Peskovas.

Žmonėms reikia apkalbų. Dėl šios priežasties 60–aisiais „National Enquirer“ laikraštis atsikratė tamsių, niūrių antraščių, dėl kurių buvo žinomas, ir jas pakeitė sensacijomis apie įžymybes bei skandalais. Šis pokytis bulvariniam laikraščiui atvėrė kelią į prekybos centrų eiles prie kasų ir jose laukiančius „ieškančius protus“. Bet apkalbas mėgsta ne tik bulvarinių laikraščių skaitytojai. Socialinių mokslų tyrėjai išsiaiškino, kad visi mes esame linkę domėtis apkalbomis ir jose dalyvauti.

„Lietuviai gėdijasi ne tik savo šešėlio ir savęs, tačiau ir kitų lietuvių, kuriuos sutinka kelionių metu“, – laišką, atsiųstą į naujienų portalą tv3.lt, pradėjo skaitytoja Irma. Moteris neslėpė nuostabos pamačiusi, kaip elgiasi kelionės metu sutikti kiti lietuviai. Jos teigimu, kraštiečiai nebuvo linkę nei kalbėti, nei nusišypsoti savo sutiktai lietuvei. „Visai neseniai ilsėjausi su draugais Varšuvoje. Pasirinkome kaimynę Lenkiją ir dėl kainų, ir dėl pramogų.