Didžiąją dalį gyvenimo pramiegame, o liūto dalį algos „pravalgome“. Sakote, ne? Išimtys tik patvirtina taisyklę: vidutinė Lietuvos šeima maistui skiria nuo ketvirtadalio iki pusės visų savo pajamų. Tad šią išlaidų eilutę naudinga ir netgi būtina kontroliuoti. O pradėti galima nuo to, kas nebūtų labai skausminga, bet padėtų mažiau išleisti. Viena iš tokių galimybių – racionalumas lankantis viešojo maitinimo įstaigose. Kaip to pasiekti?
Į darbą neškitės savo gamintą maistą. Kasdien per pietų pertrauką bėgti į kavinę ar restoraną – ne tik brangu, bet ir visiškai nebūtina. Per savaitę pietums išleidžiamą keliasdešimties litų sumą net daugiau nei per pusę sumažinti galite maistą pasigaminę namie, o darbe jį tiesiog pasišildę. Jei jūsų darbovietėje virtuvėlės ar bent mikrobangų krosnelės nėra, pasitarkite su darbdaviu ir kolegomis, ką mažiausiomis sąnaudomis galėtumėte padaryti, kad susikurtumėte tinkamas sąlygas valgyti darbe. Juk valgymas kartu pasitarnaus ir kaip kolektyvo vienijimo priemonė.
Įdėmiai vertinkite pasiūlymus. Daugelyje kavinių ir restoranų lankytojams siūlomi dienos pietūs yra labai populiarūs, nes visas kompleksas kiek pigesnis nei atskiri patiekalai. Tačiau jei visada valgote nedaug arba nesijaučiate labai išalkęs, galbūt užtektų tik sriubos ar salotų? Tai kainuos keliais litais mažiau nei visas komplektas patiekalų.
Neišlaidaukite gėrimams ir desertams. Kasdien leidžiant sau malonumą po skanių pietų kavinėje pasimėgauti ir kava ar sultimis per mėnesį jūsų piniginė palengvės beveik 100 Lt. Ar tikrai verta, jei kavinėje galite rinktis ir sveiką, ir gardų, ir pigų vandenį su citrina, o kavos ar arbatos išgersite grįžę į darbą? Lygiai tas pats galioja ir desertams, kurie kavinėse pernelyg nesiskiria nuo pardavinėjamų parduotuvėse, tačiau yra kur kas brangesni.
Nešvaistykite maisto. Jei valgote ne vienas, išsirinkite tokią kavinę ar restoraną, kur porcijos būtų išties didelės: vieną sotų patiekalą pasidalinę pusiau, dalintis galėsite ir sąskaitą. Na, o jei papietavus maisto lėkštėse lieka, paprašykite jį paruošti išsinešimui – galėsite sukirsti likučius artėjant darbo pabaigai, kai neretam vėl ima urgzti pilvas. Taip sutaupysite keletą pavakariams skiriamų litų. Beje, nuo poreikio ko nors užkąsti skatinamų spontaniškų pirkinių apsisaugosite iš namų į darbą atsinešę užkandžių: vaisių, javainių ir pan.
Nesigundykite greitu maistu ir procesu. Pastaruoju metu pridygo savitarnos maitinimo įstaigų, kuriuose atskiri patiekalai kainuoja lyg ir pigiau, bet prie kasos sumokama daugiau nei gretimoje kavinėje užsisakius dienos pietus. Taip atsitinka dėl to, kad, matydami prieš akis aibę gardumynų, nusiperkame daugiau nei skrandžiui iš tiesų reikėtų. Tas pats ir su greituoju maistu, kuris nėra toks jau pigus, o skrandį užkemša tik trumpam.
Būkite atviri naujovėms. Kasdien valgydami savo mėgstamoje vietoje, galite nė nepastebėti, jog visai šalia atsidarė nauja kavinė, siūlanti dideles nuolaidas. Be to, kai kurios maitinimo įstaigos pritaiko nuolaidas šalia esančių įstaigų darbuotojams, studentams, senjorams ir kt. Kodėl tuo nepasinaudojus ir vieną dieną nesileidus į žvalgybą po mokyklų, universitetų ar valstybinių įstaigų valgyklas – interjeras čia dažnai kuklesnis, kainos visada mažesnės, bet maisto kokybė – ne prastesnė.
Nesišvaistykite arbatpinigiais. Krizė kiek apkarpė paliekamas arbatpinigių sumas, nes ir vilkas sotus, ir avis sveika tokiomis aplinkybėmis būti negali. Vis dėlto daugelis vis dar laikomės įvairių nerašytų „taisyklių“: palikti apie 10 proc. nuo sąskaitos sumos, ne mažiau kaip 2 litus ir pan. Atsidėkoti už gerą aptarnavimą nėra blogai, tačiau verta būti atidesniems, kadangi dalyje kavinių ir restoranų aptarnavimo mokestis iš karto įtraukiamas į sąskaitą. Beje, daugelyje užsienio šalių įpročio arbatpinigių palikti ir pavalgius dieną apskritai nėra...
