„Pavalgyti, pagurkšnoti, patrypčioti, paspoksoti į fejerverką – kaip ir savaime suprantami šventės komponentai. Bet galima ir idėją sugalvoti“, – sako šiaulietis muzikantas Gintautas Gascevičius. Jis mano, kad jaunimui reikia sukti galvą, kaip į renginius privilioti vyresnių, o ne atvirkščiai.
„Šiaulių kraštas“ tęsia diskusiją apie viešas šventes, tokias, kaip šiemet planuojamas 777–asis Šiaulių gimtadienis.
Ne tik Šiaulių dienos, bet ir naktys
– Su bendraminčiais esate organizavęs ne vieną šventę: Vasario 16-osios minėjimą Balandiškėse, ŠAMA apdovanojimus, „Pilmatį“, „Šiaulių naktis“. Kaip vertinate Šiaulių mieste vykstančias šventes?
– Valstybinės šventės atrodo liūdnai: mažai žmonių, valdiški paminėjimai. Kita vertus, ko norėti, jei nėra masinio susidomėjimo. Susidomėjimą būtų galima sukelti, radus kitų šventės formų.
Didžiulio miestiečių entuziazmo nėra. Pažiūrėti televizorių ar gyventi „feisbuke“, ko gero, yra kur kas svarbiau, nei valstybinės šventės.
– Pernai per „Šiaulių naktis“ žmonės atsistojo nuo televizoriaus ar kompiuterio ir išėjo į miestą. Vadinasi, būdas pritraukti žmones yra?
– Prisisvaigome, kad žmonės yra išsiilgę saugaus naktinio pasivaikščiojimo po miestą. Taip ir buvo!
Jei mieste būtų susiformavęs kultūrinis fonas, valstybinės šventės būtų savaime suprantamas prasmingas reikalas, dėl kurio verta išeiti į gatvę.
Kas turi tai padaryti? Viską užkrauti ant kultūrininkų (jų algos menkos, jie pastoviai kritikuojami) nėra labai gražu. Mieste yra liūdnoka – taip. Kai pabūni kitose šalyse ar didesniuose miestuose, kur gyvenimas kunkuliuoja, čia grįžęs pamatai: nekas... Nors yra kūrybingų žmonių, puikių erdvių.
– Ar šiemet bus „Šiaulių naktys“?
– Būtinai bus. „Šiaulių naktys“ nereikalavo antžmogiškų pastangų.
Dabar pamaniau: gal reikėtų padaryti ir „Šiaulių rytus“? O paskui „vakarus“? (juokiasi).
Reikalinga gera propaganda
– Žmonės, kalbėdami apie miesto šventę, numoja ranka: vėl bus mugė, koncertas ir fejerverkas. Bet dažnai „kultūringi“ renginiai nesulaukia dėmesio. Kodėl?
– Manau, Šiaulių dienos turėtų būti „tūsas“ su idėja ir prasme.
Kai kas mano, kad nereikia masiškumo. Gal nediduko rato žmonių jautrūs pasibendravimai ne visai tinka tai šventei, bet yra reikalingi. Pafantazuosiu: ir jautrūs renginiai turi būti išreklamuoti, kad jautrumas užkabintų žmones.
Kodėl būna pilnos arenos, kai atvažiuoja žvaigždės, garsūs vardai? Veikia reklama, suformuota nuomonė apie atlikėją. Gal tokio gudrumo ar net šiek tiek klastos trūksta populiarinant gražius dalykus, apie kuriuos iš anksto sakoma: žmonių nesutrauks? Protinga reklama gali sukelti nerealų susidomėjimą.
– Miestų šventės yra supanašėjusios. Kuo galėtų būti įdomi miesto šventė Šiauliuose?
– Buvau idėjininkų susitikime, kur buvo šneka, ką tokio padarius. Lėšos skirtos labai nedidelės, jei nori, kad būtų gražu, turininga, prasminga, kad plačiau pasklistų. Yra skurdelis – ir to nepamirškime.
Pavalgyti, pagurkšnoti, patrypčioti, paspoksoti į fejerverką – kaip ir savaime suprantami šventės komponentai, nė vieno išbraukti negalima. Bet galima juos papildyti, vėliavą – idėją sugalvoti.
Štai trys septintukai – 777. Galima juos paneigti, pasakyti, kad tai – niekis. Bet galima ir „išsukti“.
Organizatorių užduotis suformuluoti idėją ir ją įdėti žmonėms į lūpas. Reikalinga propaganda gerąja prasme.
Reikia išnaudoti, kuo išskirtiniai esame – juk pernai aviacijos šventė buvo grandiozinė.
Studentai vaizduoja kūdikius
– Kultūros darbuotojų rengtoje diskusijoje raginote jaunimą: „Jūs patys turite mus „išdurninti“, padaryti geriau, o ne laukti nurodymų“. Manote, jaunimas pasyvus?
– Man labai keista, kai jauni žmonės, studentai vaizduoja esantys kūdikėliai. Kad juos reikia už rankos vedžioti.
Jeigu jiems daugiau nei 16 metukų, gali viską padaryti, paneigti visų mūsų kliedesius! Organizuoti su normalia jėga!
Domėjausi statistika: visas kūrybingumas, kūrybiniai proveržiai būna žmonėms iki 30 metų.
Susibūrime buvo šnekama, kaip pritraukiti jaunimą. Turėtų būti atvirkščiai: kaip per 30 metų „senimą“ atitempti, kad jiems renginiuose įdomu būtų.
– Kodėl vis tie patys žmonės generuoja idėjas?
– Kažkodėl taip yra. Nors ne tik bulvaras, bet ir visa gyvenimiška erdvė, kurią pamatai pro langą – dangus, žemė – yra viskam atvira. Daryk ką nori: organizuok, suburk, uždek žmones. Idėjos vaikšto, jų niekas negali privatizuoti. Pagauni idėją, paskelbi, realizuoji, pasidaliji. Lyg ir neturėtų tas mūsų kraštas būti toks nusmurgęs. Bet kažkaip yra...
Živilė KAVALIAUSKAITĖ
