Savaitės pradžioje prasidėjusi sumaištis Lietuvos sveikatos apsaugos sistemoje dėl SAM svarstomo sprendimo perskirstyti valstybės finansavimą privačioms ir valstybinėms medicinos įstaigoms sukėlė atgarsį ir švietimo sektoriuje. Lietuvos Vyriausybė žada peržiūrėti ne tik medicinos paslaugų verslo, tačiau ir nevalstybinių mokslo įstaigų finansavimą.
Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministerija penktadienį ketina svarstyti nutarimo projektą „Dėl 2013 m. finansavimo paskirstymo pagal mokslo sritis”, kuriuo numatoma sumažinti valstybės finansavimą nevalstybinėms Lietuvos aukštosioms mokykloms.
LR Konstitucija garantuoja Lietuvos piliečiams nemokamą išsilavinimą. Europos Sąjungos direktyvose taip pat numatyta, kad „aukštojo mokslo finansavimo konkrečiai studentų grupei suteikimas turi būti nediskriminacinis“. Tai reiškia, kad LR Vyriausybė turi vienodai užtikrinti asmens teisę į švietimą, nepriklausomai ar studentas pasirinko studijas valstybinėje, ar privačioje aukštojoje mokykloje. Studijų stipendija yra vienintelė galimybė gabiems Lietuvos moksleiviams, pasirinkusiems studijas nevalstybinėje aukštojoje mokykloje, studijuoti nemokamai.
Be to, nutarimu numatomas valstybinio finansavimo sumažinimas socialinių mokslų srityje gali išprovokuoti geriausių šios srities specialistų trūkumą mūsų šalyje.
Socialinių mokslų specialistų kvalifikacija menkės 2012 m. socialinių mokslų studijas rinkosi beveik pusė stojančiųjų (47 proc.), jų studijoms finansuoti buvo skirta 4,4 mln. Lt. Šios lėšos sudaro tik 22 proc. iš 19,8 mln. Lt, skirtų valstybės finansuojamoms vietoms Lietuvos aukštosiose mokyklose. ŠMM nutarimo projekte finansavimą socialinių mokslų sričiai 2013 m. siūloma mažinti 40 proc., bendrą studijų finansavimą „kerpant“ tik 9 proc. Socialinės krypties studijoms nevalstybiniuose universitetuose siūloma skirti vos 1,1 proc. viso socialiniams mokslams skirto valstybinio finansavimo. Šio siūlymo iniciatoriai teigia, jog tokius sprendimus priima vadovaudamiesi Lietuvos darbo biržos statistika apie absolventų situaciją darbo rinkoje.
Turime pripažinti, kad dabar vadybos studijas siūlo daugelis universitetų, tad nenuostabu, kad šios specialybės studijų kokybė nukenčia. Tačiau prieš mažinant finansavimą socialinių mokslų sričiai, derėtų išsiaiškinti, kur, kokiais balais ir kokios kokybės socialinio profilio studijas baigė studentai, kurie šiuo metu neranda darbo. 2012 m. į valstybės finansuojamas vietas stojantiems technologinių mokslų studentams valstybės finansavimas buvo suteiktas, turint vos 12,48 konkursinį balą, tuo tarpu socialiniuose – 17,56 balo (šaltinis: LAMA BPO). ISM nemokamai studijuoja 155 studentai, kurių konkursinis stojamasis balas buvo 20 ir daugiau. Tai rodo, kad valstybė finansuoja itin gerai besimokančius socialinių mokslų studentus, kuriems bedarbystė negresia.
Mūsų universiteto Karjeros monitoringo duomenimis, 99 proc. ISM absolventų dirba pagal specialybę. Ši statistika leidžia daryti išvadą, kad aukštos kvalifikacijos vadybos specialistų poreikis šalyje yra. LR Švietimo ir mokslo ministerijos profesijų paklausos prognozėje 2016 m. taip pat numatoma, kad socialinių mokslų specialistų mūsų šalyje gali stigti. Tačiau siekiant patenkinti jų poreikį, reiktų orientuotis ne į šios srities studentų kiekybę universitetuose, tačiau į jiems teikiamų studijų kokybę.
Manome, kad šiuo metu darbo rinkos balansą iškreipia daugelyje valstybinių universitetų mokamose vietose studijuojantys socialinio profilio studentai, priimti į universitetą su itin mažais balais. Šie studentai ir tampa potencialiais bedarbiais arba dirba ne pagal specialybę. Tuo tarpu profesionalių vadybininkų, ekonomistų ar teisininkų mažėja. Esame įsitikinę, kad sumažinus valstybinį finansavimą socialiniams mokslams ir šios krypties nevalstybiniams universitetams, kils grėsmė netekti gerų finansų, rinkodaros ir kitų vadybos sričių specialistų, kuriančių pridėtinę vertę Lietuvos verslo sektoriui ir suteikiančių jam konkurencingumo.
Nevalstybinis mokslas vertinamas nelygiateisiškai
Nevalstybinis mokslas Lietuvoje nėra lygiateisiškai vertinamas aukštųjų mokyklų rinkoje, nors jam taikomi analogiški kokybiniai reikalavimai. Kai kuriais atvejais nevalstybinių aukštųjų mokyklų kokybė pralenkia valstybines: pavyzdžiui, ISM pelnė Lietuvos aukštųjų mokyklų kokybės vertinimo ir tarptautinę IQA akreditacijas, „Eduniversal“ kokybės etiketę, ISM studentų kompetencijos ir programų kokybė įvertinta tarptautiniuose aukštųjų mokyklų apdovanojimuose.
Daugelio Lietuvos universitetų studijų kokybė verčia susimąstyti, kokių specialistų ir kokios būsimų darbuotojų darbo kokybės tikisi Lietuvos valdininkai. Masinės vadybininkų „gamybos“ laikai turi baigtis, metas rengti savo srities profesionalus, kurių labiausiai stinga šiandieniniam verslui.
Reiktų peržiūrėti ne studijų stipendijų kiekį nevalstybiniuose universitetuose, o kriterijus, kuriais remiantis skirstomos studijų lėšos tarp Lietuvos aukštųjų mokyklų. Siekiame, kad socialinių mokslų studijų sričiai ir verslo vadybos krypčių grupei skiriamas valstybinis finansavimas būtų skirstomas, remiantis proporcingumo bei lygiateisiškumo principais. Naujausiuose Švietimo ministerijos siūlymuose reformuoti valstybės finansavimą Lietuvos aukštajam mokslui pasigendame orientacijos į studentą, jo ateitį darbo rinkoje, o ne į studentų „krepšelių“ ir stipendijų kiekį, tampantį vienos ar kitos mokslo institucijos kapitalu.