Sužinojęs, kad Panevėžyje vyks dar viena visuomeninių organizacijų mugė, kurios finale - debatai „Dalyvauti (ne)verta“, pagalvojau:“nejau apie tai dar reikia aiškintis?“
Žinau, kad debatų dalyviai vienaip ar kitaip susiję su visuomenine veikla, todėl sunku suvokti, ar gali kas nors iš jų neigti, jog verta dalyvauti toje veikloje.
Juk nėra prasmės dalyvauti veikloje, kuri tau nenaudinga, visiškai nevertinga? Ar ne? Todėl, manau, kad išsiaiškinti ar verta, ar ne dalyvauti jaunimo organizacijų veikloje, reikia, jog apie tai diskutuotų dalyvaujantys joje su nedalyvaujančiais.
Apie dalyvavimo jaunimo organizacijų veikloje vertę, naudą ir prasmę geriausiai bei pagrįstai atsakys tik tie, kurie yra tos veiklos dalis – jauni žmonės – organizacijų lyderiai bei nariai. Štai kodėl noriu prisistatyti, kad būtų visiems aišku, ar mano nuomone bei argumentais galima pasikliauti.
Visuomeninėje organizacijų veikloje dalyvauju nuo 14 metų (dabar man 17, greitai sukaks 18, taigi, viso trys su puse metų) bei šiuo metu esu dviejų jaunimo organizacijų – PKA ir JLC - narys. Šių organizacijų palaikomas tapau ir Panevėžio jaunimo organizacijų sąjungos „Apskritasis stalas“ valdybos nariu. Tai – mano dabartinė veikla.
Kalbėdamas apie dalyvavimo vertę, noriu išskirti tokius aspektus: asmeninių gebėjimų ugdymas, savirealizacija, patirtis, ryšiai, karjera bei verslumas.
Saviugda ir savirealizacija
Mano įsitikinimu, svarbiausias dalykas, ką gali suteikti nevyriausybinė organizacija, kas įstatymuose apibrėžta kaip pagrindinė JNVO funkcija, tai – neformalus ugdymas.
Į jaunimo neformalų ugdymą įeina ne tik mokymai (praktiniai užsiėmimai), seminarai, paskaitos, stovyklos, bet ir socializacija (neformalus susipažinimas), patirtis, kurią galima įgyti per aktyvią veiklą jaunimo organizacijoje. Visa tai: saviugda, vertybių ugdymas, praktika, informacija bei teorinės žinios, socialiniai įgudžiai, susipažinimas, komunikavimas ir daugelis kitų dalykų.
O viso neformalaus ugdymo esmė – asmeninių savybių ugdymas, ko neįgysi jokioje švietimo įstaigoje, kurioje daugiau suteikiamos ne praktinės, o teorinės žinios.
Visuomenės, valstybės ir individualybės sėkmė priklauso nuo kūrybingumo, ko neskatina ir/arba nežino, kaip tai tikslinga daryti, švietimo įstaigos. O tai ne tik Lietuvos, bet ir viso pasaulio švietimo sistemos problema.
Esant tokiai situacijai, JNVO reikšmė dar labiau išauga ir tai leidžia daryti prielaidą, kad vienintelė galimybė jaunam žmogui, o ypač moksleiviui, įgyti kompetencijos saviugdos srytyje, dalyvauti jaunimo organizacijos veikloje.
Nesakau, kad nereikia mokytis. Tokio dalyko kaip reikia, arba nereikia, šiuo atveju nėra, tiesiog yra galimybė įgyti išsilavinimą ir išsiugdyti savo asmenybę. O ar turėti juos abu, ar tik vieną, Jūsų reikalas.
Patirtis, kurią įgijau būdamas PAS valdybos nariu, man yra neįkainojama, nes be asmeninių savybių ugdymo, išmokau dirbti su dokumentais, pažinau teisės aktus, verslo ir politikos realijas, idėjinio darbo ypatumus.
Kalbant apie pastarąjį, skaitydamas žinomo verslininko ir investuotojo Roberto Kijosakio knygas, atkreipiau dėmesį į vieną svarbią jo mintį, kad niekada žmogus nepasieks aukštumų, negarantuos materialinės gerovės sau ir kitiems, kol neišmoks dirbti ne už pinigus, taip apsisaugodamas nuo pinigų valdžios.
Kitaip tariant, kad pinigai nevaldytų jo (žmogaus), o jis valdytų pinigus. Taigi idėjinis darbas – tik pliusas jaunam žmogui.
Pažintys, žinutė, karjera ir verslumas
Kaip visuomenininkas ir jaunimo organizacijų auklėtinis, išskiriu keturias svarbias visuomenės narių ir socialinių grupių gyvenimo realijas, kurios neatsiejamos nuo jaunimo organizacijų. Tai – pažintys, žinutė, karjera ir verslumas. Kodėl? Paprasčiausiai visa tai galima įgyti JNVO. Kaip?
Vėlgi labai paprastai. Įstoji į jaunimo organizaciją, tampi jos aktyvistu, vykdai projektus. Kad įvykdytum projektą, reikalingi partneriai, rėmėjai, o tai – pažintys. Sutikite, kad karjera neatsiejama nuo pažinčių, kuo daugiau ir įvairių jų turi, tuo geriau tau sekasi.
Bet, kad rastų partnerių ir rėmėjų, organizacija į jauną žmogų investuoja pinigus, sudeda į jį informaciją, ugdo savo narį, kad sugebėtų pateikti idėją. O tokia patirtis, savybės pravers ne tik organizacijai, bet ir pačiam jaunam žmogui. Jis mokės save pateikti, „parduoti“, o tai – žinutė apie save. Pažintys, kurias jis atras, jam gali padėti kopti karjeros laiptais.
Kūrybingai ir klestinčiai visuomenei reikalingi verslūs žmonės. Jaunimo organizacija – erdvė, kur įgijęs organizacinės patirties, žinių, žmogiškųjų išteklių vadybos ir strateginio planavimo kompetencijų bei elementarių praktinių žinių (mokymuose bei seminaruose) apie verslumą, gali pradėti savo verslą.
Atstovavimas interesams
Tačiau pagrindinis organizacijų uždavinys ir prioritetas – atstovauti savo narių ir tam tikros socialinės grupės ar visos visuomenės interesus. Pilietinės akcijos, bendravimas ir bendradarbiavimas su valdžia ir kt. – nevyriausybinių organizacijų priemonės ginti piliečio interesus. Vykdydamos šia veiklą, organizacijos tiesiogiai ugdo pilietiškumą, visuomeniškumą, atsakomybę už save ir valstybę.
Laisvalaikis
Nereikia manyti, kad jaunimo ir kitos nevyriausybinės organizacijos – tai kažkokios formalios politikuojančios įstaigos. Visų pirma, tai – erdvė, kurioje kiekvienas galime atrasti savo nišą įdomiai, pagal savo poreikius, praleisti laisvalaikį.
Viena problemėlė – organizacija nėra sekta, jei kas jums taip sakys, duokit jam pasiskaityti LR Asocijacijų ir jaunimo politikos pagrindų įstatymus.
Jei esi motyvuotas, veiklus žmogus, tiesiog privalai dalyvauti NVO veikloje, jei ne – tai irgi nekliūtis. Vis tiek gali dalyvauti.
Haroldas Maselis
