Jau nuo kitų mokslo metų mokiniai galės nuosekliau susipažinti su etninės kultūros pagrindais - tokiomis jos sritimis kaip tautos būdas, pasaulėjauta, maistas, kraštotyra, žodinis paveldas, kalendorinės šventės, liaudies medicina ir kt. Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius patvirtino Pagrindinio ir Vidurinio ugdymo etninės kultūros bendrąsias programas.
„Jauni žmonės turi pažinti ir vertinti savo tautos ir Lietuvos tradicinę kultūrą. Sužinoję, kodėl mes, lietuviai, lenkai, rusai, žydai ar baltarusiai tokie tapome, gyvendami kaimynystėje su kitomis kultūromis, jie geriau supras bendras sąsajas ir skirtumus. Ugdydami savo tautinį tapatumą, moksleiviai geriau pažins ir kitas tautas, - sako ministras G. Steponavičius. - Etninės kultūros bendrosios programos, bus įgyvendinamos ne tik mokyklose, vykdančiose mokymą lietuvių kalba, bet ir mokyklose tautinės mažumos kalba.“
2009 m. patvirtinus Etninės kultūros plėtros švietimo įstaigose strategiją, o dabar ir bendrąsias šio dalyko programas – sukurta vientisa etninės kultūros ugdymo sistema.
Mokytojams sudarytos galimybės lanksčiai planuoti konkretų etninės kultūros dalyko turinį, atsižvelgiant į etnografinio regiono, mokyklos, vietos bendruomenių, šalia gyvenančių kitų tautų tradicijas
Pagrindinio ir Vidurinio ugdymo etninės kultūros bendrosios programos pratęsia ir plėtoja etnokultūrinį ugdymą, kurio pradmenis mokiniai įgyja ikimokykliniame, priešmokykliniame ir pradiniame ugdyme.
5–12 kl. etnokultūrą mokiniai galės mokytis kaip pasirenkamąjį dalyką. 11–12 kl. bus galima rinktis ir etninės kultūros modelius, pavyzdžiui, Kalba ir etninė kultūra, Menai ir etninė kultūra, Technologijos ir etninė kultūra, Etninė kultūra ir socializacija, Papročiai ir etika ir pan.
Kadangi etninė kultūra pasižymi išskirtiniu integralumu, todėl ji gali būti integruota į daugelį mokomųjų dalykų. Ypač ryškios sąsajos su lietuvių kalba ir literatūra, gimtąja kalba, istorija, technologijomis, doriniu, gamtamoksliniu, meniniu ugdymu.
5-10 kl. mokiniai pamokų metu nagrinės giminės ir bendruomenės tradicijas, tradicinį etiketą, įvairias šventes, papročius ir apeigas, tradicinę aprangą, kulinarinį paveldą, tradicinę ūkinę veiklą, liaudies kūrybą, tarmes ir etnografinių regionų savitumus, kitas etnokultūrines vertybes bei jų reikšmę ir prasmingumą šiuolaikiniame gyvenime. Vaikai taip pat ugdysis praktinius gebėjimus, pavyzdžiui, mokysis tradicinio dainavimo, muzikavimo, šokio ir žaidimo, tarmių, amatų, susipažins su papročių taikymu ir kt.
Vyresnėse klasėse mokiniai gilinsis į tautos kultūros savitumą, sąsajas su kitomis kultūromis, į papročių, apeigų, simbolių ir kitų reiškinių kilmę, paskirtį, prasmę, svarbiausias ypatybes.
Šios programos skatina jaunimą pažinti savo etninę kultūrą per įvairią mokinių kultūrinę saviraišką – dalyvauti folkloro ansamblių, būrelių, klubų ir kitų kolektyvų ar kraštotyros veikloje, įdėmiau susipažinti su liaudies meistrų, dainininkų, tautodailininkų menu, įsitraukti į kultūros paminklų tvarkymo talkas.
Tikimasi, kad programos sudarys sąlygas kiekvienam mokiniui įgyti etninės kultūros pagrindus, įgyti liaudies kūrybos gebėjimų, perimti tradicines etines ir estetines vertybes.
