„Lietuva tik tarp savo sienų nebeegzistuoja. Universitetai taip pat. Patys sėkmingiausi ir labiausiai vertinami mokslo ir studijų projektai yra kuriami su tarptautiniais partneriais. Kitą vertus, atsiverdami pasauliui imame labiau vertinti ir puoselėti savo tradicijas ir vertybes“, – teigia KTU Tarptautinių ryšių departamento vadovė Rūta Avulytė Moreira.

„Nuotykių diena su KTU“  (nuotr. Organizatorių)

„Nuotykių diena su KTU“ (nuotr. Organizatorių)

Pagal „Tempus“ programą 1995 m. į Daniją išvykusi, vėliau Kolumbijos universitete (JAV) magistrantūrą baigusi, ne vienerius metus Jungtinių Tautų konsultante Liberijoje, Rytų Timore, Turkmenistane, Belgijoje dirbusi moteris pabrėžia, kad Lietuvoje dar gajus pasenęs tarptautiškumo supratimas, kurį būtina keisti, siekiant žengti koja kojon su pažangiausiomis Europos ir likusio pasaulio aukštosiomis mokyklomis. Apie užsieniečių atvežamą neįkainojamą praktinę patirtį, lietuvių galimybes išvykti studijuoti svetur ir gandus, kurie sklando apie mūsų šalį – išsamiame pokalbyje su Kauno technologijos universiteto (KTU) tarptautiškumo strategijos kūrėja R. Avulyte Moreira.

REKLAMA

Keičia pasenusį požiūrį

– Ką reiškia tarptautiškumas šiuolaikiniam universitetui?

– Tradiciškai Lietuvoje tarptautiškumas buvo suvokiamas ir vertinamas tik pagal atvažiuojančių iš užsienio studentų ir dėstytojų skaičių. Todėl KTU buvo įkurtas Tarptautinių ryšių departamentas, keičiantis šį pasenusį supratimą.

Tarptautiškumas nėra kažkokia atskira Universiteto misija, jis apima visus sluoksnius – nuo administracijos, ūkio iki studijų programų, dėstymo užsienio kalba, studentų, dėstytojų, personalo mobilumo, mokslinių tyrimų, bendradarbiavimo su užsienio institucijomis Lietuvoje ir už jos sienų.

KTU yra iniciatyvus universitetas, stebintis ir reaguojantis į tai, kas vyksta aplinkoje, o aplinka tai nėra tik Lietuva. Jei norime būti svarbūs ir įtakoti procesus ne tik savo šalyje, turime atsiverti užsieniui. Neužtenka tik atvykti užsienio studentams pas mus, o lietuviams išvykti į kitas šalis.

Reikia kurti bazę, kuri būtų patraukli apie studijas užsienyje mąstantiems Lietuvos moksleiviams bei trauktų atvykti užsieniečius, kurie atsineša savo praktinę patirtį (angl. „know-how“). Ypač naudingi yra tarptautiniai mokslo projektai, konferencijos, kuriose užsimezga projektinės veiklos tarp mokslininkų, mainų projektai tarp studentų, dėstytojų.

Darbdaviai prašo užsienio patirties

– Užsienyje studijavę lietuviai taip pat parveža naujas kompetencijas, įgūdžius?

– Grįžusių studentų prašome pasidalinti įgyta patirtimi, pastebėjimais, palyginti, kaip dėstomi tie patys dalykai KTU ir svetur. Lygiuojamės į geriausius Europos universitetus, todėl, atsižvelgdami į geruosius pavyzdžius, į mūsų studentų parvežtą kitokią nuomonę, tobuliname studijų programas. Taip keliama studijų kokybė, tampa lengviau pasikviesti ir studentus iš geriausių kitų šalių universitetų.

REKLAMA

Studijuoti pas mus atvykstantys užsieniečiai, savo ruožtu, atsiveža savo žinias, supratimą, pateikia pageidavimus, patarimus. Pavyzdžiui, anksčiau dažnai sakydavo, kad mūsų paskaitos yra labai didaktinės, trūksta diskusijų dalies. Darome išvadas ir dabar to beveik negirdime.

Tai reiškia, kad Universitetas nebėra uždaras Lietuvos aplinkoje. Studentas, tiek būdamas čia ir bendraudamas su tarptautiniais studentais, tiek pats išvažiuodamas, įgauna kitų kompetencijų, kurios suteikiamos ir atsižvelgiant į būsimųjų darbdavių užsakymus.

Darbo pasiūlymų skelbimuose matome, kad darbdaviai dažnai prašo studijų užsienyje patirties. Jie taip pat labai vertina kitose šalyse atliktą praktiką. Jei žmogus studijų metais buvo aktyvus, nesėdėjo tik Lietuvoje, reiškia, kad ir darbe jis bus žingeidus, norintis tobulėti, o kartu su juo – ir įmonė (kaip studijų metais – KTU).

– Kuo išsiskiria patirties kitų šalių aukštosiose mokyklose įgiję lietuviai?

– Grįžę iš užsienio studentai yra drąsesni, atviresni, nebijo reikšti minčių. Kasmetiniame renginyje „Study Abraod Info Day“ pasakodami savo įspūdžius ir dalindamiesi įgyta patirtimi, jie perspėja: „Bus sunku, bet, patikėkite, tikrai verta“.

Kartą paragavę studijų užsienyje, studentai vėliau naudojasi visomis galimybėmis vėl išvykti, nes dar nėra šeimyninių rūpesčių, kasdienio darbo, be to, ateityje vargu ar ir finansinės galimybės leistų tiek keliauti.

Pasirinkimui – šimtai universitetų

– Jūs taip pat esate studijavusi užsienyje. Tuo metu ieškojote ten geresnės mokslo kokybės?

– Pati esu baigusi magistro studijas užsienyje, bet dabar drąsiai galiu tvirtinti, kad studijų kokybe KTU prisivijo daugelį Europos universitetų, kadangi esame suinteresuoti ne tik pritraukti užsieniečius, bet ir sudaryti sąlygas Lietuvos abiturientams įgyti konkurencingą išsilavinimą ir kompetencijas, tinkančias Lietuvos ir užsienio darbo rinkoms.

REKLAMA

Pagal „Erasmus+“ programą turime daugiau nei 300 studijų ir/ar praktikos sutarčių su virš 270 universitetų Europoje bei daugiau nei 100 dvišalių sutarčių su kitų žemynų aukštosiomis mokyklomis – nuo Japonijos iki JAV. Pagal šias sutartis studentai gali išvykti semestrui ar metams.

Taip pat ir patys skiriame stipendijas studijoms užsienyje. Šiemet buvo finansuojamos studijos partnerių universitetuose Taivanyje, Pietų Korėjoje ir Gruzijoje. Kasmet šis sąrašas yra atnaujinamas.

Su kitais Lietuvos universitetais esame konsorciume „Patirties partneriai“, todėl galime pasiūlyti daug ir net apmokamų praktikų užsienyje. Papildomų išvykimo programų siūlo KTU Karjeros centras. Net būtent konkrečiai rinkai skirtą CV padedame paruošti.

Nepaliekame likimo valiai naujai įstojusių studentų, kurių anglų kalbos žinios nėra geros. Mes nusiteikę be papildomo mokesčio padėti studentams gerinti užsienio kalbų žinias. „Erasmus+” suteikia galimybę studijuoti anglų kalbą internete. Daug galimybių siūlo KTU Užsienio kalbų centras.

Taip pat rekomenduoju bent kelis modulius išklausyti anglų kalba; Kiekviena studijų programa turi bent po vieną analogišką modulį užsienio kalba, todėl rekomenduoju bent kelis modulius išklausyti anglų kalba. Nepraras lietuviškos stipendijos

– Taigi nereikia turėti pažinčių ar nešti pakišą, norint išvažiuoti į užsienį?

– Tikrai ne. Reikia tiesiog kreiptis į Karjeros centrą (dėl praktikų) ar į Tarptautinių ryšių departamentą. Žinoma, atranka yra griežta, tačiau galimybės sudarytos visiems vienodos, o studentams su negalia ar iš socialiai remtinų šeimų dar yra papildomos finansinės paskatos.

REKLAMA

Taip pat svarbu paminėti vieną aplinkybę, kuri kai kuriuos studentus galbūt atbaido nuo studijų užsienyje. Išvykus svetur, kai visiškai pasikeičia aplinka, kai reikia pradėti galvoti ir net sapnuoti užsienio kalba, priprasti prie kitokios kultūros, krenta pažymių vidurkis, todėl kai kurie studentai netenka lietuviškos stipendijos. Dabar aktyviai ieškome būdų, kaip išspręsti šią problemą, taikant įvairias pažymių vidurkio skaičiavimo formules pervedant pažymius. Taigi studentai galės nesibaiminti kad jų pažymių vidurkis radikaliai pasikeis.

Tikslas – 20 proc. užsieniečių

– Išvykti svetur aktyviai skatinami ir KTU dėstytojai, personalas. Kodėl?

– Šiuo metu Universitete yra apie 5-6 proc. užsieniečių ir jų skaičius nuolat auga, mūsų ilgalaikis tikslas – 20 proc. Tai reiškia, kad daugeliu atvejų aplinka Universitete jau turi būti dvikalbė. To užtikrinti neįmanoma, jei dalis svarbaus personalo nesupranta angliškai ar nežino kaip dirbti su kitos kultūros, kitos aukštosios mokyklos žmonėmis. Todėl skatiname išvažiuoti ir susipažinti su aplinka, iš kurios norėtume, kad pas mus atvyktų studentai, dėstytojai. Taip pat esame numatę specialių seminarų, supažindinančių su pasirinktomis svetimomis kultūromis.

Visa tai, apie ką dabar kalbame, yra tarptautiškumas namie, įliejantis visai kitokią perspektyvą į studijas ir mokslą.

Italas „atsivežė“ semiotikos institutą

– Visuomenėje, akademinėje bendruomenėje yra ir kritikuojančių Universiteto atvirumą pasauliui. Kritikų teigimu, mes ir patys viską galime padaryti, todėl nereikėtų kviestis svetimšalių.

REKLAMA

– Taip, kai kurie studentai pamojuoja Konstitucija ir sako: „Turiu konstitucinę teisę mokytis lietuviškai ir jūs manęs nepriversite eiti į paskaitas užsienio kalba“. O tai daryti mes siūlome ir skatiname. Norime, kad studentų grupės auditorijose būtų mišrios ir lietuviai mokytųsi kartu su užsieniečiais, taip įgydami vertingos patirties net neiškeldami kojos iš Lietuvos. Universitete studijuoja 43 tautybių žmonės, todėl, bendraujant su jais, susipažįstama su kitomis kultūromis, požiūriais.

Atsakant kritikams, galima paminėti konkrečią sėkmės istoriją – KTU Tarptautinio semiotikos instituto vadovą italą Dario Martinelli. Garsus semiotikas, pasibaigus kontraktui su Helsinkio universitetu, dairėsi į Baltijos šalis ir pasirinko KTU. Į Universitetą profesorius atvyko ne tik dėstyti, bet ir, galima sakyti, atsigabeno visą semiotikos institutą.

Institutas šiemet Lietuvoje pirmą kartą surengė garsiai nuskambėjusį tarptautinį Naujųjų humanitarinių mokslų kongresą (IcON). Tai vienas geriausių, svarbiausių ir didžiausių tokių mokslinių renginių Lietuvoje, pritraukęs daugybę semiotikos pasaulio žvaigždžių. Iš viso susirinko apie tūkstantis dalyvių.

Lietuva tik tarp savo sienų nebeegzistuoja. Neįmanoma apsistatyti tvoromis ir nieko neįsileisti į savo kiemą. Mokslas jau seniai sienų nebeturi – patys sėkmingiausi ir labiausiai vertinami projektai yra kuriami su tarptautiniais partneriais; studijos – taip pat. Kitą vertus, atsiverdami imame labiau vertinti ir puoselėti savo tradicijas ir vertybes, kurios, beje, labai įdomios užsieniečiams.

REKLAMA

Atvirumas praplečia akiračius, atveria naujas galimybes, tarp jų ir finansines, nes mokslinių tyrimų užsakovų skaičius Lietuvoje yra labai ribotas, o užsienyje – neišnaudoti klodai. Taip pat yra ir reitingai. Mylime juos ar ne, bet pagal juos studentai sprendžia kur stoti, o vienas iš svarbių reitingų kriterijų yra užsieniečių darbuotojų skaičius universitete. Tai reiškia, kad universitetas yra pajėgus pritraukti ir atviras kitokioms pažiūroms, kurios kuria inovacijas, šiuolaikiškas kompetencijas.

Lietuva vis dar kvepia egzotika

– Kuo mūsų šalis yra patraukli užsieniečiams?

– Daugeliui vis dar esame egzotika – maža šalis Šiaurės Europoje, į kurią juos traukia atvažiuoti. Taip pat iš lūpų į lūpas keliauja gandas apie mūsų gražias merginas bei asistuojančius vaikinus. Iš lūpų į lūpas perteikiama informacija ir apie kokybiškas studijų programas, pavyzdžiui, maisto technologiją. Vieno universiteto studentai važiuoja pas tą patį profesorių, nes žino, kad įgis neįkainojamos praktinės patirties. KTU Maisto mokslo ir technologijų kompetencijos centre yra įdiegta labai moderni, kokybiška įranga. Atvykusieji taip pat pabrėžia asmeninį požiūrį į studentą ir visapusišką paramą per Mentorystės programą, tuo tarpu užsienyje esi tik vienas iš daugelio minioje.

Patogiausias būdas sužinoti daugiau - sekti naujienas mūsų „Facebook“ paskyroje!

Nėra komentarų. Būk pirmas - komentuok!

Top Video

„Pasikalbėkim #IŠNAMŲ“ su Zuokiene apie savanorystę COVID-19 židinyje ir nemalonų vyro akibrokštą
DABAR RODOMA
„Pasikalbėkim #IŠNAMŲ“ su Zuokiene apie savanorystę COVID-19 židinyje ir nemalonų vyro akibrokštą
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Nausėda gimtadienį sutiko Nidoje, keturių žvaigždučių viešbutyje
DABAR RODOMA
TV3 žinios. Lietuvoje savaitgalį – susirgimų koronavirusu šuolis
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Egzaminai prasidės birželio 22 d.: aiškėja tvarka, kaip jie vyks
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Koronaviruso židiniai plečiasi globos namuose: sergančiųjų daugėja Antaviliuose, Širvintose
DABAR RODOMA
Vilniaus centre užpultas Anušauskas su žmona: ieško kaltininko
DABAR RODOMA
Gero vakaro šou. Sesutės Emilija ir Martyna pasakė, kuo užsiima jų tėtis
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Mįslingas trenerio nužudymas: kūną paslėpė taip, kad nesuuodė net tarnybiniai šunys
DABAR RODOMA
Prieš srovę. Kaimynė gyvenimą pavertė tikru pragaru: nufilmavo, kas vyksta rytą vakarą
DABAR RODOMA
Per Vyriausybės posėdį užsirūkusiam finansų ministrui – Skvernelio prašymas
REKLAMA
REKLAMA

×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų