Rasa Pekarskienė, LRT radijo laida „Sveikata“, LRT.lt
Ir modernioji medicina patvirtina, kad 70 proc. visų žinomų ligų kyla dėl negatyvių minčių, sako žolininkė Nijolė Degutienė. „Kai nerimaujate, bijote, pykstate, patiriate stresą. Bijant išsiskiria adrenalinas, o pykstant – noradrenalinas. Tai pačios aktyviausios medžiagos, kurios ardo kraujagysles. Kažkodėl nuo šito labiausiai kenčia skrandis“, – pastebi ji.
Taigi žmonėms, turintiems bėdų dėl skrandžio, būtina keisti gyvenimo būdą. Tačiau kartu galima pasinaudoti ir liaudies medicinos patarimais. N. Degutienė pirmiausia siūlo pasirinkti tinkamą aliejų: „Metame visus aliejus, prie kurių pripratome, ir nusiperkame avokadų, žemės riešutų ar vynuogių kauliukų aliejaus. Jie yra švelnesni ir neerzina skrandžio.“
Rūgštingumą reguliuoja medus
Įtampą labai dažnai jaučiame prieš egzaminus, jaudinamės, kai turime atlikti svarbų darbą, nerimaujame, jei šeimoje nesiklosto santykiai. Tik dažnai skauda ne širdį, o skrandį. Sudirgusį skrandį apraminti gali tam tikrų vaistažolių arbatos. Bet, jei nekeisime gyvenimo būdo, net ir jas geriant vargu ar pavyks visiškai pasveikti.
Mažinti skrandžio rūgštingumą ir rėmens simptomus N. Degutienė pataria kiaulpienių šaknų nuoviru ar lapais. „Dar labai padeda stiklinėje šilto vandens ištirpintas šaukštelis medaus. Gerti reikia valandą prieš valgį. O kai rūgštingumas mažas, šaukštelį medaus ištirpinkite šaltame vandenyje ir gerkite šaltą“, – priduria ji. Vis dėlto, jei stresas ir nerimas nuolatinis, didelio poveikio neverta tikėtis.
Kitas žolininkės receptas – žolių mišinio arbata, kuriai prireiks tik Dzūkijoje augančių marenikių. „Imame šaukštą medetkų, šaukštą marenikių ir šaukštelį ugniažolių. Užpilame 0,5 litro ką tik užvirusio vandens ir laikome šiltai ne trumpiau kaip valandą. Šiltą arbatą geriame tris kartus per dieną likus pusvalandžiui (ne trumpiau) iki valgio. Per dvi savaites didžiausios žaizdos užsitraukia“, – tikina ji.
Pats laikas prisirinkti dilgėlių
Kol žaizda skrandyje atsiveria, žmogus ilgai kankinasi nuo nemalonių pojūčių, o vėliau – skausmo, kuris ir nuveja tirtis. Jei skrandžio srityje atsiranda nemalonus jutimas, pasak N. Degutienės, labai gerai dilgėlių ir medetkų arbata. Jas galima maišyti arba gerti atskirai. Kadangi šios žolės gydo uždegimą, žaizdos gali ir visai neatsiverti.
„Receptas lygiai toks pat. Šaukštelį medetkų arba dilgėlių užpilti 0,25 litro ką tik užvirusio vandens. Gerti pusvalandį prieš valgį 2–3 kartus prie dieną“, – aiškina žolininkė.
Beje, dilgėlės, pabrėžia N. Degutienė, tirština kraują, todėl kartu būtina vartoti ir tai, kas jį skystina: „Geriausiai skystina kiaulpienės, o jas vartoti galima ir kartu, ir atskirai su dilgėlių arbata. Galų gale galima gerti pienių vyną.“
Anot pašnekovės, skrandį gerai gydo primiršta žolė dedešva. Du šaukštelius dedešvų reikia iš vakaro užpilti šaltu vandeniu, ryte pašildyti iki 36 °C ir gerti du kartus per parą. Bet, sako žolininkė, ši arbata padės tik pačioje ligos pradžioje, dar neatsivėrus žaizdoms.
Jei skrandžio skausmai prasidėjo neseniai ir jų priežastis neaiški, negalavimams kelią užkerta marenikių ir melisų nuoviras. „Geriame savaitę ir žiūrime, ar skrandžio skausmas praėjo. Jei išgyvenate stresą, skausmas greičiausiai tęsis. O jei skrandžio veikla sutriko dėl kažkokio maisto – pasibaigs“, – kalba N. Degutienė.
Reikia vartoti tinkamą aliejų
Anot jos, ypatinga žolė yra ugniažolė: „Įrodyta, kad ugniažolė stabdo vėžinių ląstelių augimą. Todėl ugniažolių arbatą gerti verta ne vien dėl to, kad atsivėrė žaizda, bet dar ir todėl, kad neišsivystytų vėžys.“
Žmonėms, turintiems bėdų dėl skrandžio, žarnyno ligų, N. Degutienė pirmiausia pataria išsirinkti tinkamą aliejų: „Metame visus aliejus, prie kurių pripratome, ir nusiperkame avokadų, žemės riešutų ar vynuogių kauliukų aliejaus. Jie yra švelnesni ir neerzina skrandžio.“
Negydoma liga gali komplikuotis. Jei, panaudojus liaudiškas priemones, skausmas nepraeina, reikia eiti pas gydytoją. Šeimos gydytojas įvertins būklę ir, jei reikės, skirs vizitą pas gastroenterologą.
Svarbu stebėti, kokiu metu skauda skrandį
Gydytojai pataria atkreipti dėmesį, kada skrandį skauda. Jei skausmai kartojasi nuolat, skausmų priežastį turi nustatyti gydytojas.
Jei skausmai vargina naktį, greičiausiai bus refliuksas ar atsivėrusi dvylikapirštės žarnos opa.
Jei negalavimai vargina pavalgius riebaus maisto, greičiausiai – tulžies ar kasos ligų sukeltos problemos.
Jei skausmas kyla tuoj po valgio, tai gali būti bėdos skrandyje.
Jei skausmas kyla po valgio praėjus kelioms valandoms, tai gali būti dvylikapirštės žarnos opa, tulžies latakų ligos ar plonosios žarnos sutrikimai.
Skrandžio skausmams būdingas ir sezoniškumas: opinės kilmės ligos dažniausiai paūmėja pavasarį ir rudenį.
Jei pilvą varsto diegliai, gali būti inkstų ar tulžies pūslės akmenligė.
