Ji dalijasi ne tik savo rekomendacijomis, ką rinkti, bet ir kaip tai daryti teisingai, kad žolelės išlaikytų kuo daugiau naudingų savybių visus metus.
Kada ir kaip rinkti žoleles?
Pasak žolininkės, svarbiausia taisyklė – žoleles rinkti tada, kai jos yra visiškai sausos.
„Jeigu ką tik lijo – palaukite bent dieną. Rinkite tada, kai ryto rasa jau išdžiūvusi“, – pataria J. Wittib.
Drėgnos ar šlapios žolelės gali pradėti pelyti arba netinkamai išdžiūti, prarasdamos gerąsias savybes. Reikėtų rinktis sveikus, stiprius lapelius ir žiedus – tiek ką tik prasiskleidusius, tiek jau pilnai išsiskleidusius, bet dar šviežius.
Džiovinti jas reikėtų gerai vėdinamoje vietoje, apsaugotoje nuo tiesioginių saulės spindulių – kitaip žolės gali prarasti savo spalvą bei, užvis svarbiausia – veikliąsias medžiagas. Laikyti patariama sandariuose stiklainiuose, tamsioje vietoje.
Pasak žolininkės, popieriniai maišeliai tinka tik tuomet, jei jie labai sandarūs, nes didžiausi vaistažolių priešai – maistinės kandys.
Kaip ruošti vaistažolių arbatą, kad ši būtų veiksminga?
Žolininkė primena, kad tiek džiovintas, tiek šviežias žoleles galima naudoti arbatai. Būtent arbatos ir yra pagrindinis, populiariausias vaistažolių pritaikymo būdas. Tiesa, ruošiant jas neteisingai, gydomųjų žolelių savybių gali ir nelikti.
„Džiovintų žolelių užtenka vieno arbatinio šaukštelio vienam puodeliui arbatos. Jei naudosite šviežias – reikėtų dvigubo kiekio tam pačiam rezultatui pasiekti“, – aiškina J. Wittib.
Svarbu ir tai, kokiu vandeniu užpilate žoleles – jis neturi būti verdantis, nes aukšta temperatūra gali sunaikinti dalį vertingų medžiagų. Geriausia palaukti, kol vanduo šiek tiek atauš, arba virdulį išjungti dar prieš užvirimą.
Ką siūlo rinkti dabar?
Paklausta, kokių vaistažolių šiuo metu gausiausia, žolininkė visų pirma išskiria liepžiedžius. Pasak Jolantos, tai – sena liaudies medicinos priemonė:
„Liepžiedžiai naudingi peršalus – jie skatina prakaitavimą, bet tik tada, kai žmogus serga. Sveikam žmogui tokio efekto nebus, – pasakoja ji. – Tiesą sakant, aš pati geriu liepžiedžių arbatą net būdama sveika. Jei reguliariai vartoji vaistines žoleles, tai ir nesergi.“
Liepžiedžiai taip pat naudingi virškinimui ir ramina nervų sistemą. Tik svarbu juos gerti ramiai – ne „praryjant kaip tabletę“, o tarsi medituojant, iš lėto.
Kur rinkti liepžiedžius? Anot žolininkės, tai nėra labai svarbu, tačiau vis dėlto reikia šį tą įsidėmėti: tik ne prie gatvių, automobilių ar vaikščiojimo takų, kur žmonės vedžioja šunis. Geriausia – kuo švaresnėje gamtoje, kur kuo mažiau taršos.
Nepamirškite pelkinės vingiorykštės
Dar viena vertinga vaistažolė, kuri dabar žydi – pelkinė vingiorykštė. Tai nepaprastai aromatinga žolė su migdolų kvapu, kuri, pasak Jolantos, laikoma natūraliu aspirinu:
„Iš jos gaminamas aspirinas, todėl ji mažina temperatūrą, skausmą, padeda esant reumatui. Labai naudinga sergant gripu ar peršalus.“
Pelkinė vingiorykštė, kaip ir sufleruoja jos pavadinimas, auga prie vandens telkinių – ežerų, upelių, pelkių.
Jos žiedai ypač kvapnūs, o iš jų galima net gaminti kvapnią grietinėlę – palikus per naktį žiedą stiklinėje grietinėlės, skonis pasidaro migdolinis.
Tiesa, žolininkė primena, jog išdžiūvę šios žolelės žiedai praranda gražią spalvą ir tampa rusvi, bet tai normalu. Skirtingai nei kitoms žolelėms, vingiorykštei tai būdinga.
„Tuo tarpu kitų džiovintų žolelių lapelių ar žiedų spalva turėtų išlikti tokia pati, kokia buvo šviežių. Tai vienas pagrindinių kokybės ženklų, parodančių, kad žolelė neprarado gydomųjų savybių“, – aiškina J. Wittib.
Kitos svarbios vaistažolės, kurias siūlo rinkti liepą
„Jonažolė – nuo devynių ar net devyniasdešimt devynių ligų“, – juokais primena žolininkė, pabrėždama jos daugiafunkcę naudą.
Pasak jos, jonažolė ypač vertinga ir dėl savo poveikio emocinei savijautai: „Jonažolė ir kelia nuotaiką, taigi ji – lengvas antidepresantas.“
Be to, ji naudinga ir virškinimo sistemai, peršalus ar patiriant fizinį išsekimą.
Vis dėlto, reikia žinoti, kada jonažolės geriau nevartoti. Karštuoju metų laiku, kai saulė itin aktyvi, šis augalas gali padidinti jautrumą saulės spinduliams.
„Jonažolė dar geria saulės spindulius ir tada galima dar labiau nudegti negu šiaip“, – įspėja specialistė.
Todėl jonažolę rekomenduojama vartoti žiemą, kai trūksta šviesos ir nuotaika prastėja: „Tamsūs žiemos vakarai, kai nuotaikos nėra – tada jonažolė gražina saulės šviesą.“
Vasarą taip pat galima rinkti šalpusnių lapus, tačiau su saiku – juose aptikta šiek tiek nuodingų elementų: „Siūlyčiau gerti ne daugiau kaip vieną savaitę arba dvi, o paskui padaryti pertrauką.“
Vis dėlto, trumpalaikėje persišalimo ar kosulio terapijoje šalpusnis vis dar laikomas veiksminga priemone.
Metas rinkti dilgėlių sėklas
Vienas galingiausių šio sezono augalų – jau pradedančios formuotis dilgėlių sėklos. Jos renkamos nuo moteriškų dilgėlių, kurios atpažįstamos iš nukarusių žiedynų.
„Su pirštinėm nukerpu dilgėlių viršunėles su sėklomis, išdžiovinu, o paskui nubraukiu sėklas ranka“, – pasakoja ekspertė.
Dilgėlių sėklos rekomenduojamos kaip stiprinanti priemonė po ligų, nusilpimo ar net po agresyvių gydomųjų procedūrų, kaip chemoterapija: „Tai iš tikrųjų nepaprastai naudinga priemonė.“
Specialistė siūlo vartoti po šaukštelį per dieną, tačiau pabrėžia – padauginti nereikia.
Anot J. Wittib, dilgėlių lapus, likusius nuo sėklų paruošimo, galima panaudoti arbatai. Nors šviežių dilgėlių lapų sezonas jau baigiasi, jei randate dar sveikų, nesugadintų vabzdžių – verta pasinaudoti.
Tarp šiuo metu aktualių augalų žolininkė pamini ir ramunėles bei kraujažoles. Pasak jos, ramunėlių žiedai padeda esant uždegimams, o nuo panašiai atrodančios šunramunės ją galima atskirti pagal viduriuką – tikra vaistinė ramunėlė turės tuščią, geltoną vidų.
Tuo tarpu kraujažolė, kaip ir byloja jos pavadinimas, mažina kraujavimą, tiek išoriškai, tiek iš vidaus. Taip pat ji padeda ir virškinimui.
Galiausiai, pravartu rinkti gervuogių bei aviečių lapus, kurie ypač tinka kasdieniam vartojimui.
„Jie ir valo kraują, ir yra nuo uždegimų, nuo viduriavimo, ir šiaip nuo visokių skausmų“, – pasakoja žolininkė.
Pasak jos, šie lapai gali tapti jūsų kasdieninės arbatos pagrindu – derinant su mėtomis ar kitais kvapniais augalais, gaunama ne tik gydomoji, bet ir labai skani arbata.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
