REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Vapsvos – vabzdžiai, kurie be galo svarbūs gamtai, tačiau vasaros metu, poilsiaudami ir krimsdami saldžius ledus jų vaikomės visais įmanomais būdais. Tačiau pasirodo, šie vabzdžiai lietuvius puola ne tik šiltuoju, tačiau ir šaltuoju žiemos sezonu.

Vapsvos – vabzdžiai, kurie be galo svarbūs gamtai, tačiau vasaros metu, poilsiaudami ir krimsdami saldžius ledus jų vaikomės visais įmanomais būdais. Tačiau pasirodo, šie vabzdžiai lietuvius puola ne tik šiltuoju, tačiau ir šaltuoju žiemos sezonu.

REKLAMA

Kenkėjų kontrolės ekspertų „Dezinfa“ įmonės rinkodaros vadovė Eglė Krasilnikovienė pasakoja, kad žmonės dėl vapsvų skambina ir prašo pagalbos ne tik vasarą, tačiau ir žiemą.

„Gavome iš klientų užklausą gruodį, kad Lazdijų rajone namus puola vapsvos. Visgi, pagalbos prašymas buvo vėliau atšauktas, nes turbūt širšės pačios suprato, kad per anksti pabuvo ir iškrito, todėl nevykome net pažiūrėti“, – sako E. Krasilnikovienė.

Pasak moters, Lazdijų rajone gyvenantys asmenys tikino, jog širšės aktyviai per namo sieną, pro lauko plyšius lenda ir skrenda į namų vidų, o visa tai periodiškai tęsiasi mėnesį laiko.

REKLAMA
REKLAMA

„Matyt vapsvos vis pabusdavo ir skrisdavo į vidų, tačiau klientai vėliau paskambino ir pasakė, kad jos dingo, todėl mūsų paslaugų nebereikės. Tikriausiai oras atšalo ir jos pačios nurimo. Sugalvojo sau viduryje žiemos, kad laikas keltis“, – juokiasi kenkėjus naikinančios „Dezinfa“ įmonės rinkodaros vadovė Eglė Krasilnikovienė.

REKLAMA

Toks netikėtas prašymas – padėti išvyti vapsvas, nėra retas. Eglė pasakoja, kad tokių atvejų, kuomet žmonės kreipiasi ir klausia, kaip elgtis su vapsvomis žiemos metu pasitaiko kiekvienais metais:

„Žiemos metu šių darbų neapsiimame daryti, nes dažniausiai vapsvos būna pavienės, todėl tokiais atvejais žmonės susitvarko ir be mokamos paslaugos. Duodame ir patys rekomendacijų, kaip elgtis, todėl priemonių imasi patys. Buvo klientai ir iš Šiaulių skambinę ir minėję, kad atsirado vapsvos žiemą. Praėjusiais metais vienas klientas taip pat kreipėsi, kad senoje troboje, iš grindų širšės pradėjo lįsti ir skraidyti po namus.“

REKLAMA
REKLAMA

Maža tikimybė, kad sulauks pavasario

Gamtininkas Selemonas Paltanavičius tikina, kad žiemoti lieka ne visos vapsvos, o tik motina, kuri sulaukusi pavasario kurs naują šeimą, lizdus.

„Matyt, kad rudenį patalpose rado vietą, kur galės žiemoti, o kadangi dabar patalpos šaltuoju sezonu šildomos, tai turbūt šiluma ją ir prikėlė, pažadino. Iš tiesų, labai gaila, nes iki tikimybė, kad neišgyvens iki pavasario yra 100 procentų“, – nusimena gamtininkas.

Pasak vyro, padėti vapsvai išgyventi galima tik ją sugavus ir išnešus į vėsią patalpą, pavyzdžiui, sandėliuką, kur ji galės vėl iš naujo rasti naują vietą žiemojimui ir tęsti poilsį iki pavasario:

„Jokiu būdu vapsvos negalima dabar maitinti, o tuo labiau nereikėtų skriausti, nes tai yra motina, kuri pradės gamtoje naują gyvenimo ciklą, taps didelės šeimos pradininke. Prisiminkime, kad gamtoje nereikalingų gyvūnų nėra, todėl vapsva yra viena iš tų, kuri gamtai labai reikalinga, tad šio jautrumo reikia visiems vienodai.“

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų