Gydytojas chirurgas proktologas Audrius Dulskas savo praktikoje susiduria su 300-400 kolorektalinio vėžio pacientų per metus. Naujienų portalui tv3.lt jis pasakoja, kaip aptikti šio tipo vėžį, kas jį sukelia bei koks gydymas taikomas ligos atveju.
A. Dulskas pradeda pasakoti, kad storoji žarna yra sudaryta iš gaubtinės ir tiesiosios žarnos – tai galinė mūsų viso virškinimo trakto dalis, kur formuojasi išmatos.
„Lietuvoje turime apie 1600-1700 naujų kolorektalinio vėžio atvejų per metus. Šis vėžys nesivysto greitai, liga atsiranda per 5-10 metų.
Iš žarnyno sienelės išauga polipas, kuris per kažkiek laiko gali supiktybėti. Ne visi polipai supiktybėja, bet visi vėžiai yra sudaryti iš polipų. Tad šis jo vystymosi procesas gali užtrukti įvairų laiko tarpą“, – apie kolorektalinio vėžio atsiradimą pasakoja gydytojas.
Ligos atsiradimo amžius jaunėja
Gydytojas chirurgas proktologas teigia, kad dažniausiai šia liga suserga vyresni žmonės: nuo 50 iki 74 metų.
„Tad daugiausiai dėmesio skiriame šiai amžiaus grupei. Visgi pastebime tendenciją, kad ligos atsiradimo amžius jaunėja. 10 procentų dažniau ši liga nustatoma jaunesniems nei 50 metų žmonėms“, – pasakoja jis.
Neseniai „Nature“ žurnale išėjo straipsnis, kuriame rašoma, kad vis jaunesni žmonės susiduria su vėžio atsiradimo atvejais. Vienos priežasties tam nėra, tačiau įtakos turi pakitęs gyvenimo tempas, stresas, nekokybiškas maistas, nutukimas.
Esu matęs tyrimą, kuriame vėžių atvejų skaičius koreliuoja su nutukimų skaičiumi. Visgi vienos priežasties nėra. Tai gali būti įgimti faktoriai, raudonos mėsos vartojimas. Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO) rekomenduoja nepiktnaudžiauti raudonąja mėsa – suvartoti ne daugiau nei 300 gramų per savaitę“, – pataria gydytojas.
A. Dulskas teigia, kad kolorektalinis vėžys aptinkamas tik vėlyvesnese stadijose: „Kaip ir daugumą vėžių, kolorektalinį vėžį galima pamatyti ne pirmoje stadijoje.“
Kolorektalinio vėžio simptomai
Gydytojas teigia, kad gali būti įvairių šios ligos simptomų, kurie būdingi ir kitoms ligoms. Todėl gali būti itin sunku nustatyti būtent kolorektalinio vėžio atvejį.
„Pavyzdžiui, kraujavimas iš išeinamosios angos, pakitęs tuštinimasis, pilvo pūtimas, svorio kritimas, žemas hemoglobinas, pakitusi išmatų forma. Tikriausiai kiekvienam žmogui trumpą laiką kažkuris simptomas buvo pasireiškęs.
Pastebėjus šiuos simptomus, nereikia savęs diagnozuoti, tačiau reikėtų suklusti. Jei minėti simptomai trunka keletą savaičių, reikėtų kreiptis į šeimos gydytoją, o vėliau į specialistą“, – pasakoja jis.
A. Dulskas teigia, kad pajautus ligos simptomus, žmogus siunčiamas darytis kraujo tyrimus, o įtarus ligą, siunčiamas atlikti kolonoskopiją.
„Kolonoskopija – endoskopinis tyrimas, kurio metu apžiūrimas visas storasis žarnynas. Apžiūrėjus žarnyną su lempele, nustatome auglį, paimame biopsiją, ištiriame pacientą, ar vėžys nėra išplitęs ir kitose vietose“, – pasakoja gydytojas chirurgas proktologas.
Operacijos metu pašalinama dalis žarnos
Vyro teigimu, jei vėžys nėra išplitęs, pradedamas planuoti chemoterapijos kursas arba operacija, kurios metu pašalinama dalis žarnos.
„Pašalinus dalį žarnos, padarius chemoterapiją, ligoniai stebimi dar 5 metus: jiems atliekami kraujo tyrimai, daroma kopiuterinė tomografija. Taip stebime ar liga nepasikartoja.
Jei per 5 metus liga neatsinaujina, sakome, kad žmogus pasveiko ir tokių dažnų tyrimų jam daryti nereikia. Jei žmogus nejaučia simptomų, bet priklauso ligos rizikos grupei (50-74 metų), rekomenduojame atlikti slaptą kraujo išmatose testą.
Jei slapto kraujavimo testas yra teigiamas, darome kolonoskopiją, o jei neigiamas – jis kartojamas po 2 metų“, – sako A. Dulskas.
A. Dulsko paklausus, ar pasikeičia žmogaus gyvenimo kokybė po tokios operacijos, gydytojas atsako, kad tokios gyvenimo kokybės, kokia buvo iki operacijos, nebebus.
„Kuo arčiau išeinamosios angos šalinama žarna, tuo pakitimai ryškesni. Jei kalbame apie tiesiosios žarnos šalinimą, žmonės ne retai bėga tuštintis į tuoletą – apie 10-20 kartų per dieną. Gali atsirasti ne pilno išsituštinimo jausmas, pilvo spazmai, sutrikti seksualinės, šlapinimosi funkcijos“, – sako jis.
Chirurgas proktologas pasakoja, kad jei jaunesnis žmogus nepriklauso minėtai rizikos grupei, tuomet gydytojai aiškinasi, ar šeimoje yra sirgusių šia bei panašiomis ligomis ankstyvame amžiuje:
„Jei sirgo, rekomenduojame testą pasidaryti 10 metų anksčiau nei sirgo šeimos narys.“
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
