Vytaro Radzevičiaus įspūdžiai Svazilande sukrečia ir jaudina

UNICEF misijos dalyvis Vytaras Radzevičius: „Jos šypsena yra vienas nuoširdžiausių dalykų, kuriuos mačiau savo gyvenime“

27

Pirmasis Vytaro Radzevičiaus dienoraštis iš UNICEF misijos Svazilande

Tuštesnio oro uosto dar neteko matyti. Nors užrašas ant fasado išdidžiai skelbė, kad tai „Karaliaus Mswati III tarptautinis oro uostas”, jame buvo lygiai du lėktuvai. Vienas – nedidukas pustuštis „Embraer”, su kuriuo ką tik atskridau, kitas – patvoryje riogsantis ir dar disko muzikos laikus menantis „Boeing” fiuzeliažas. Aš – Svazilande, Afrikos karalystėje, į kurią atvykau dalyvauti Lietuvos UNICEF misijoje.

Skrydis iš Johanesburgo į Manzinį truko apie 40 minučių. Per tą laiką iš oro buvo galima pamatyti esminį skirtumą tarp Pietų Afrikos Respublikos ir Svazilando. PAR ūkininkų laukai – apskritimo formos, pritaikyti ratu važiuojančioms laistymo sistemoms. Svazilande – akivaizdžiai viskas perdžiūvę. Dalį karalystės jau trejus metus kamuoja sausra.

(27 nuotr.)
FOTOGALERIJA. Vytaro Radzevičiaus įspūdžiai Svazilande

Kita Svazilando bėda – AIDS virusas. Karalystėje gyvena apie milijoną žmonių ir net 60 procentų suaugusių yra šio viruso nešiotojai. Dėl ankstyvų tėvų mirčių – daugybė našlaičių. Viruso plitimo priežastis – daugpatystė. Ji šioje valstybėje legali ir pats karalius turi 13 žmonų. Vietiniai pasakoja, kad buvo ir keturiolikta žmona, bet ji savo vyrą paliko. Nuo karaliaus žmonų skaičiumi neatsilieka ir kiti karalystės vyrai. Priversti jauną moterį ištekėti yra gana nesudėtinga – pakanka vyrui merginą prisikviesti į svečius. Tada vyresnė vyro giminaitė pažymi merginos kaktą raudonu moliu ir to pakanka, kad tėvai merginos nebepriima į namus, o vyras ją gali vesti.

Oro uoste pasitinka besišypsantis ir draugiškas UNICEF vairuotojas Thomy. Visi svazilandiečiai mėgsta juoktis, o kvatojasi garsiai ir greitai sureaguodami į bet kokį pokštą. Gal net jo ir nesuprasdami. Susiraukęs buvo tik banko darbuotojas oro uoste, pas kurį keičiau eurus. Procedūra užtruko 20 minučių ir priminė paskolos banke gavimą. Nereikėjo tik žmonos parašo. Beje, Svazilando pinigų negavau – čia cirkuliuoja ir PAR valiuta randai. Rando ir Svazilando valiutos emalangenio kursas tas pats, tik emalangeniais neatsiskaitysi PAR.

REKLAMA

Rūstusis banko darbuotojas man įteikė randų pluoštą ir tik paprašius kaip suvenyrą oriai padovanojo 10 emalgenių banknotą. Pakeliui Thomy pasakoja apie Svazilendą kamuojančią sausrą. Baigia nusekti upės, iš jų nyksta krokodilai. Žmonių vargai matomi plika akimi pakelėse – visur dulkės, perdžiūvę augalai, išsekusios upės ir upeliai. Perdžiūvusi žemė net rūksta. Atvažiuojame į dulkiną kaimelį Othandweni. Susitinku su Lietuvos UNICEF grupe – Virginija, Jovita ir dviem Jonais. Keista tokioje aplinkoje girdėti lietuvišką šneką.

Vidury kiemo didžiuliame aliuminio puode verda ryžių košė su kiauliena ir morkomis. Šiek tiek panašu į plovą. Apie pirmą valandą iš apylinkių čia renkasi vaikai. Jiems po pamokų vadovauja vietinė mokytoja. Vaikai nusiplauna rankas, pasiima į rankas plastmasinę lėkštę ir stoja į eilę prie puodo. Košę virė ir maistą – po du didelius šaukštus – jiems dalina 61-erių metų moteris Methula. Svazių kalboje jos vardas skamba kaip lietuviškas žodis motulė. Taip mes ją ir šaukiame – Motulė visada atsiliepia, šypsosi ir toliau dalina maistą vaikams. Daro tai be atlygio. Nors jos gyvenimo istorija – sukrečianti ir jaudinanti.

Prieš savo valią ji buvo ištekinta ir tapo septintąją vyro žmona. Niekada jo nemylėjo. Didžiausias džiaugsmas buvo vaikai – penkeri sūnūs. Tačiau nei vieno nebėra gyvo. Visus palaidojo. Prabėgus metams po paskutinio sūnaus mirties mirė ir marti. Liko trys vaikai – berniukas ir dvi mergaitės. Juos augina viena Methula – po vyro mirties visos našlės gyvena kas sau. Namelyje, kuriame gyvena Methula su anūkais – lova, staliukas ir dvi kėdės. Elektros ir vandentiekio nėra.

Greta yra lauko virtuvėlė. Visas maistas gaminamas ant žagarų. Šalia kieme sukastas darželis, kuriame šalia nudžiūvusių kopūstų guli perkaitęs laistytuvas. Nė lašo vandens čia neiškrenta jau trejus metus. Sudžiūvo net kumščio dydžio moliūgai. Methula saugo kelis, laiko juos lauke ir tikisi, kad galės panaudoti sėklai. Vienintelis moters uždarbis – kilimėliai, kuriuos ji supina iš nendrių ir siūlų. Ir dar papuošia surastais folijos gabalėliais. Drabužiais ir maistu kartais padeda kaimynai. Methulos gyvenimo istorija ir padėtis, kurioje ji atsidūrė – gan įprastas Svazilando vaizdas. AIDS virusas šienauja jaunus žmones ir didina našlaičių būrį. Du iš vaikų ir Methula taip pat yra apkrėstos AIDS virusu.

REKLAMA

Methulos namuose praleidome porą valandų. Galbūt jos gyvenime buvome nedidelis stebuklas. Tolimi baltaodžiai, kurie šiek tiek padėjo. Mes išvažiavome, o ji toliau kiekvieną dieną grumsis su visais nepritekliais ir vargais dėl savo anūkų gyvenimo. Ir nepaisant to – džiaugiasi kiekviena gyvenimo diena. Ašaras nuo savo anūkų slepia. O jos šypsena yra vienas nuoširdžiausių dalykų, kuriuos mačiau savo gyvenime.

Apie UNICEF

UNICEF yra daugiausiai vaikų gyvybių išgelbėjanti organizacija pasaulyje. UNICEF siekia užtikrinti kiekvieno vaiko teises ir gerovę. Kartu su partneriais mes dirbame 190 šalių ir teritorijų, kad šį įsipareigojimą paverstume tikrove. Ypatingą dėmesį skiriame labiausiai pažeistiems ir pamirštiems vaikams, kad pagalba pasiektų visus vaikus ir visur.


Rašyti komentarą...
SKAITYTI KOMENTARUS (0)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų