Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Atšalus orams tampa sunku apsiginti nuo peršalimo ligų – jos sumaišo visus planus, o nespėjus pasveikti jau prikimba kitas virusas. Didelę įtaką imuninei sistemai daro ir pasirinktas meniu. Ekspertai pataria, ką valgyti rudenį, kad ne tik nereikėtų dažnai sirgti, bet ir būtume kupini energijos ir geros nuotaikos. 

Atšalus orams tampa sunku apsiginti nuo peršalimo ligų – jos sumaišo visus planus, o nespėjus pasveikti jau prikimba kitas virusas. Didelę įtaką imuninei sistemai daro ir pasirinktas meniu. Ekspertai pataria, ką valgyti rudenį, kad ne tik nereikėtų dažnai sirgti, bet ir būtume kupini energijos ir geros nuotaikos. 

REKLAMA

Sveikatą lemia ir emocijos

Rudenį geriausias ir sveikiausias maistas – sezoninės daržovės, įvairios žolelės, vaisiai ir vėlyvosios uogos. „Didžiausią naudą žmogaus organizmui suteikia natūralūs, ekologiškai auginti maisto produktai. Juose yra daugiau vitaminų, reikalingų maistinių medžiagų, net ir plika akimi galime matyti, kaip skiriasi natūraliai užauginti produktai ar iš jų gaminti patiekalai. Ilzenbergo dvare esančiame ūkyje ne tik auginame tikrai natūralius produktus, bet ir ieškome senolių paliktų sveikų produktų, kurie primintų ir apie lietuvių virtuvės tradicijas“, – sako dvaro vadovė Diana Jokimčienė. 

Maisto ekspertė Aida Čepukaitė teigia, kad sezonines daržoves geriausia vartoti neapdorotas arba lengvai patroškintas, kad būtų išlaikomos natūralios produktų savybės – vitaminai ir mineralinės medžiagos, rašoma pranešime spaudai.

REKLAMA

„Rudenį, žinoma, laimėtojai yra rauginti ir fermentuoti produktai. Nuo to, kaip daržovė bus paruošiama, priklauso jos maistinė vertė ir kokias medžiagas pasisavins organizmas. Pavyzdžiui, marinuotas ar termiškai apdorotas pomidoras turi lengviau įsisavinamo likopeno, kuris gerina širdies sveikatą, tačiau miršta kitos svarbios medžiagos, kaip vitaminas C, todėl svarbu valgyti įvairų maistą. Fermentuotas maistas taip pat papildo mikrobiomą – žarnyno gerųjų bakterijų įvairovę, kurios atlikdamos įvairias svarbias funkcijas mūsų organizme padeda tapti atsparesniais ligoms“, – pataria A. Čepukaitė.

REKLAMA
REKLAMA

Anot A. Čepukaitės, didele dalimi sveikatą nulemia ir emocinė savijauta – rudenį žmonės jaučia melancholiją, liūdesį, rečiau išeina pasivaikščioti į lauką. Fermentuoti produktai, šviežios daržovės padeda palaikyti organizme vitamino D ir C atsargas, praturtina žarnyno mikroflorą, turi savitą mūsų šalyje įprastą ir gerai nuteikiantį rūgštoką skonį, o tai kuria geresnę emocinę savijautą.

Senas geras sultinys

Nuo seno kaip sveikatos šaltinis ir pagalba sveikstant nuo peršalimo ligų siūlytas vištienos sultinys, anot A. Čepukaitės, iš tiesų turi įvairių sveikatai reikalingų mineralinių medžiagų. Vis dėlto specialistė atkreipia dėmesį, kad naudą sveikatai suteikia tik iš natūraliai lauke augintų, įvairų maistą lesusių vištų karkasų.

„Natūralus vištienos sultinys visada yra laimėtojas prieš gamintą iš kubelio, net ir ekologišką. Vištienos sultinio sudėtyje yra organizmui naudingų vandenyje tirpių baltymų, druskų ir mikroelementų, nes jie visiškai nebijo karščio ir verdant sultinį tiesiog išsiskiria į skystį.  Namuose pagamintą sultinį galima užšaldyti ir naudoti tada, kai yra poreikis. Visgi tai galioja tik tada, kai kalbame apie ekologišką, naminę vištieną – nusipirkus vištą iš parduotuvės, to paties rezultato ir skonio tikrai negausime“, – teigia A. Čepukaitė.

REKLAMA
REKLAMA

Natūralus sultinys iš kaime augintų vištų mėsos gaminamas Ilzenbergo dvaro ūkyje. Jį pagaminti nėra labai paprasta, nes ilgas virimo procesas reikalauja kantrybės. „Receptas nėra sudėtingas, tačiau laiko skirti reikėtų daug, todėl patarčiau ir namuose pasigaminti didesnį sultinio kiekį, o tuomet jį šaldyti. Kad sultinyje būtų pakankamai daug naudingų medžiagų, jį reikia virti net 6–10 valandų. Į sultinį taip pat dedame smulkintų daržovių ir prieskoninių žolelių, nes tai suteikia patiekalui dar daugiau gerų savybių. Šaldytą sultinį užtenka praskiesti vandeniu ir galima vartoti“, – receptu dalijosi D. Jokimčienė.

Galima valgyti kasdien

Į vištienos sultinį A. Čepukaitė rekomenduoja įdėti daržovių – puikiai tinka salierai, ridikai,  morkos, žiediniai kopūstai,  česnakai, svogūnai, krapai. Neilgai verdamos daržovės sultinį tik dar labiau praturtina naudingomis medžiagomis, tačiau jas pervirus netenka ir skonio, ir maistinės vertės, todėl vertėtų jas virti tik tiek, kol jos dar yra traškios. Taip pat specialistė siūlo į sultinį dėti viso grūdo makaronų, grūdų, lęšių ar ryžių – valgant tokį patiekalą, žarnyne vyksta maisto skaidymas ir pasigamina gerosios bakterijos.

REKLAMA
REKLAMA

„Organizmui sriuba yra nuostabus patiekalas, ją galima vartoti beveik kasdien. Sriuba sušildo mūsų kūną, kuris rudenį daugiau kalorijų naudoja šilumos išlaikymui. Šiltas maistas taip pat atneša gerų emocijų, skatina malonią savijautą, todėl yra būtinas kasdieniame racione“, – paaiškina A. Čepukaitė.

Valgydami vištienos sultinį, lengviau suvartojame ir rekomenduojamą skysčių kiekį. Anot A. Čepukaitės, daugeliui žmonių išgerti vandens dienos normą yra iššūkis, o bent kartą per dieną skanaujant sultinio arba jo pagrindu išvirtos sriubos, kartu suvartojame ir taip reikalingų skysčių, kurie dar yra praturtinti organizmą nuo ligų saugančiomis maisto medžiagomis.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų