Skaičiuojama, kad pogimdyminė depresija paveikia apie 10-15 proc. besilaukiančių ar pagimdžiusių moterų, o kaip dažnai ši būklė išsivysto į psichozę, statistikos nėra – nėščiųjų ir neseniai pagimdžiusių moterų psichikos sveikata pradėta rūpintis ne taip jau seniai.
Kalbančių apie tokias patirtis, ko gero, tėra vienetai, viena jų – psichikos sveikatos iniciatyvos „Žvelk giliau“ ambasadorė Kinga. Šiandien ji vėl gali džiaugtis motinyste, tačiau teko praeiti sunkų laikotarpį, pažymėtą skaudžiais išgyvenimais.
Balsai galvoje kalbėjo baisius dalykus
Klajodama po prisiminimus, moteris pradeda dėlioti visus taškus ant „i“, nuo ko viskas prasidėjo – į galvą lindo įkyrios mintys ir balsai, vis kartoję siaubingus dalykus.
„Manau, kad viskas prasidėjo tomis dienomis, kai girdėdavau balsus galvoje, kurie man sakė, kokia aš netinkama mama, koks mano vyras blogas, kad man reikia paskandinti savo dukrą vonioje.
Žinojau, kas man kalba, todėl šiuos siūlymus ignoruodavau. Tačiau velnias sėjo sėklą mano širdyje, kuri suželdino mano netinkamus pasirinkimus – bėgti iš namų“, – prisimena pašnekovė.
Tuomet sprendimas bėgti iš namų atrodė kaip geriausia išeitis. Kinga prisimena, kad tuomet jau patirdavo haliucinacijas, nerimo, panikos ir agresijos atakas.
Šiuos išgyvenimus lydėjo ir gili depresija, įsiplieskiančios manijos apraiškos, neleisdavusios užmigti naktimis.
„Man buvo sunku džiaugtis savo dukra, šeima, aplinkiniais. Jaučiausi nesuprasta, nematoma, nepriimta, atstumta. Tikiu, kad vykę konfliktai, mano pačios neatleidimas, kartėlis ir didelis visuomeninis spaudimas išprovokavo mano būseną – visiško psichologinio, fizinio, dvasinio išsekimo“, – priduria ji.
Situacija vis prastėjo
Kad tokia būsena – neįprasta ir taip būti neturėtų, ji sako supratusi, tačiau nei pati, nei artimieji negalėjo priimti fakto, kad reikalinga skubi pagalba, galvojo, kad viskas praeis savaime, nors Kingą ir psichoterapeutė, ir draugė įspėjo, kaip viskas gali išsirutulioti.
O situacija vis blogėjo, moteris sako, kad jautėsi nesuprasta, nematoma, nepriimta ir atstumta, vis dažniau kildavo konfliktai, kurie ir buvo vadinamasis paskutinis lašas – norėdama atkeršyti, ji iškvietė policiją artimiesiems:
„Negalėjau suprasti, kodėl jie taip su manimi elgėsi. Tik dabar suprantu, kad tiesiog nesuvokė, kas vyksta ir reagavo iš žmogiško nežinojimo.
Vėlgi, manau, kad mano pačios neigimas ir puikybė neleido man priimti pagalbos anksčiau – norėjau tikėti, kad iš tikrųjų „savaime praeis“, tačiau taip neįvyko.
Buvo labai apmaudu, supykau ant visų – savęs, šeimos, Dievo. Nenorėjau nieko bendro su jais turėti, matytis, kalbėti. Dėl kitų negaliu kažko pakomentuoti – kiekvienos moters istorija savaime unikali, tačiau tų istorijų šaknis dažniausiai yra sielinis bei dvasinis negalavimas.“
Vis tik, iškvietus policiją, atvyko ir medikai, kurie moterį išgabeno į ligoninę, kur galiausiai buvo suteikta pagalba. Ir šiandien, žvelgdama atgal, ji sako pykusi, kad buvo priversta gauti pagalbą, tačiau aiškiai suprato, kad tai – ne atsitiktinė veiksmų seka, viskas buvo sudėliota iš aukščiau.
„Nors labai stipriai pykau, suvokiau, kad net toje ligoninėje Viešpats buvo su manimi. Nors pati nekalbėjau su Juo, Jis kalbėdavo man per kitus. Jis niekada netylėjo – tylėjau ir ignoravau Jį pati aš.
Esu atgimusi krikščionė, skelbianti Jo vardą, todėl man buvo labai gėda, kad patekau į tokią vietą dėl nuodėmės, kaip sakoma, susimoviau ir nuvyliau savo Dangiškąjį Tėvą savo nepagarbiu elgesiu.
Vis galvodavau, jei nebūčiau paskambinusi policijai, taip drastiškai nenukentėčiau, bet šiuo metu džiaugiuosi ir dėkoju už šitą patirtį“, – dalijosi „Žvelk Giliau“ ambasadorė.
Kreipiasi į visas
Šiandien Kinga vėl gali mėgautis motinyste su visais jos džiaugsmais ir iššūkiais, išmokusi svarbią šios patirties atneštą pamoką – jai, kaip tikinčiajai, tai padėjo vėl sugrįžti į tinkamą kelią.
„Ši patirtis man davė pačią svarbiausią pamoką – suvokti, kad paklusnumas Dievui, Jo įsakymams yra tinkamo, sveiko gyvenimo pamatas. Iki to, aš stačiau savo namą ant smėlio – papūtė vėjas ir namas nugriuvo.
Kas yra nuostabiausia, kad Dievas šiuo metu iš tų griuvėsių stato kažką neįtikėtino – aš vėl pradėjau su Juo kalbėti, melstis, šlovinti, skaityti Dievo Žodį, eiti į tikinčių susirinkimus. Tai sugrąžino man gyvenimo džiaugsmą, ramybę, pilnatvę“, – džiaugiasi Kinga.
Ji sako, kad sugrįžusi pas savo šeimininką suprato – jei klausys kitų, ne Dievo, į pasaulį atneš tik mirtį ir destrukciją, todėl pažadėjo stengtis visomis jėgomis mylėti Dievą, kad galėtų mylėti kitus ir ypač savo priešus.
„Dievas panaudojo šią audrą, kad tikėjimu ateičiau pas Jį vandeniu, kad įžengčiau į Jo poilsį“, – priduria ji.
Atvirai apie savo susidūrimą su pogimdymine psichoze kalbanti moteris turi patarimų ir kitoms, kaip elgtis atsidūrus tokioje situacijoje. Visų svarbiausia, anot jos, nepanikuoti.
Taip pat, jos teigimu, pravartu parašyti pagalbos planą ir jo laikytis, susitvarkyti dienotvarkę taip, kad atsirastų laiko pastoviam poilsiui – laikytis „ligoninės režimo“ namuose, kad netektų būti atskirai nuo šeimos.
Svarbus ir reguliarus sportas, maistingas maistas, ji pataria pasirūpinti ir kokybiškais maisto papildais, pasitikrinti, kokių vitaminų trūksta organizme, nes po gimdymo, žindant kūdikį, organizmas išsibalansuoja.
Prie patarimų ji priduria ir fizinį darbą, griežtą miego grafiką, laikiną vaistų vartojimą, psichologinę-psichoterapinę pagalbą, pravartu taikyti ir terapines praktikas, pavyzdžiui, rašymą, tapymą, šokį.
„Taip pat svarbu suprasti, kad tai nesitęs ilgai – tai laikina situacija, laikina gyvenimo stotelė. Ir, aišku, nusistatyti tinkamas ribas su artimaisiais, – ilsėtis, kalbėtis su specialistais, nebijoti kreiptis į Dievą, pasakoti Jam viską, kas vyksta, melstis, prašyti išgelbėjimo, išlaisvinimo tiek jums pačioms, tiek artimiesiems, tikėti, kad Jis atsilieps ir tai dėl jūsų ir jums padarys.
Psichozė yra pasekmė, o simptomų slopinimas norimų rezultatų neatneš – nesilaikant šių rekomendacijų tikimybė didelė, kad į ligoninę pakliūsite dar kartą“, – kalbėjo ji.
Kaip atpažinti pogimdyminę psichozę?
Apie tai, kaip atpažinti pogimdyminę psichozę, anksčiau laidoje „Tėvai paprastai“ kalbėjo vaikų teisių gyvėja Neringa Martišienė. Jos teigimu, pogimdyminė psichozė yra retas, tačiau sudėtingas sutrikimas, kurį patiria viena iš 500 moterų.
„Pogimdyvinė psichozė pasireiškia nemiga, haliucinacijomis, sutrikusiu mąstymu ir elgesiu. Iš esmės, artimiesiems ligos simptomai turėtų būti akivaizdūs“, – aiškina specialistė.
Ji laidoje pridūrė, kad psichozės išsivystymą lemia daugybė skirtingų priežasčių, tai ir hormoniniai pasikeitimai, santykių su šeima pasikeitimas, įtampa, stresas, genetika. Visų šių dalykų sąveika gali išprovokuoti psichozės atsiradimą.
„Ištikus psichozei svarbu kuo skubiau kreiptis pagalbos, kadangi būtinas greitas psichiatrinis gydymas. Vėliau, žinoma, gydymą galima tęsti psichologo kabinete“, – sakė vaikų teisių gynėja N. Martišienė.
Vaiko ir motinos ryšys yra labai stiprus. Ištikus depresijai ar psichozei, vaikas tai jaučia, todėl mama turėtų gydytis ne tik dėl savęs, bet ir dėl vaiko. Kuo geriau jaučiasi moteris, tuo geriau jaučiasi ir jos naujagimis.
„Jeigu artimoje aplinkoje atsirado naujai iškepti tėveliai, tai patarčiau būti jautriais, stengtis padėti, gal net sutvarkyti namus, pagaminti valgyti, prižiūrėti jų vyresnį vaiką. Naujagimio tėvai patiria didžiulį stresą bandydami užmegzti ryšį su naujuoju šeimos nariu, o kur dar nemigo naktys ir kitos problemos“, – vardijo N. Martišienė.
Visą pokalbį galite žiūrėti čia:
***
VšĮ Krizinio nėštumo centras
Darbo laikas: I-V nuo 9 iki 17 val.
Kontaktai: Tel. 8 603 57912, el. pastas [email protected]
Nemokama pagalba teikiama gyvai, telefonu, internetu. Priklausomai nuo pagalbos poreikio, pagalbą teikia šie specialistai: psichologai, teisininkai, socialiniai darbuotojai, ginekologai, dulos, žindymo specialistės.
Pagalba galima visoje Lietuvoje.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
