Netikėtai atradau salą, apsuptą Pietų Kinijos jūros, kur lapkričio mėnesį vandens temperatūra siekia 29 laipsnius šilumos. Net Maldyvuose vanduo nebuvo toks šiltas! Mama juokėsi, kad mane, kaip mažą vaiką, vis reikėdavo kviesti iš jūros, jog pavalgyčiau.
Turistai dar tik atranda Fukoką, o Vietnamo vyriausybė siekia, kad nuo 2020 metų salą kasmet aplankytų 2,3 milijono turistų. Tiesioginiai skrydžiai į Fukoką bus vykdomi ne tik iš Azijos (Tailando, Malaizijos, Kinijos), bet ir iš Europos (Anglijos, Italijos).
Šių metų lapkričio pirmą savaitę į salą atplaukė ir pirmasis kruizinis laivas. Tiesa, siekiama pritraukti ne tik turistus iš užsienio, bet ir vietinius gyventojus – Fukoke greitu metu bus atidarytas kazino, kuriame vietnamiečiai legaliai galės lošti (šiuo metu šalyje į kazino gali patekti tik užsieniečiai, o vietiniams azartiniai žaidimai yra draudžiami).
Susipažinkite – linksmoji vietnamietė Phoung
Keliaudama visada stengiuosi susipažinti su vietiniais, nes tikiu, kad jie geriausiai gali papasakoti ir supažindinti su šalimi, kurioje gyvena.
Fukoko salą pažinti padėjo iš nedidelės Thai etninės grupės kilusi, čia gyvenanti, 27 metų vietnamietė Phoung su draugu. Ji – be galo įkvepianti asmenybė!
Phoung pirmoje savo kaime mokėsi ir baigė universitetą. Tiesa, tam, kad ji galėtų lankyti mokyklą, Phoung mokytojai ne kartą teko susitikti su merginos tėvu.
Vietnamietis norėjo, kad dukra liktų namuose bei padėtų šeimai. Mokslas jam atrodė nereikalingas pinigų švaistymas (Vietname nemokama tik pradinė mokykla). Tačiau Phoung buvo atkakli ir nuo vidurinės mokyklos dirbo tam, kad galėtų pati susimokėti už išsilavinimą.
Dabar mergina vysto turizmo verslą ir didžiuojasi tuo, ką taip sunkiai pasiekė. Svarbu paminėti, kad mokslo ir verslo srityse Vietname vyrauja didžiulė diskriminacija, nukreipta prieš kilusius iš mažų etninių grupių. Kai Phoung pasakojo savo istoriją, negalėjau patikėti, kiek ši maža it lėlytė ir nuolat besišypsanti vietnamietė turėjo patirti iššūkių. Žodžiu, po mūsų pokalbių, besivažinėjant po Fukoko salą, gavau įkvėpimo visiems metams.
Pirmas klausimas – kiek tau metų?
Kai susipažinau su Phoung, ji visų pirma paklausė kiek man ir mano mamai metų. Šis klausimas vietnamiečiams natūralus ir yra užduodamas vos tik susipažinus, nes net jiems patiems tarpusavyje sunku nusakyti vienas kito amžių (dažniausiai aš visus vietnamiečius pajaunindavau bent 5 metais).
Žinant vienas kito amžių, jau aišku, kaip bendrauti tarpusavyje. Vietname, kaip ir visoje Azijoje, vyrauja ypatinga pagarba vyresniems. Susidauždami taurėmis, jie taip pat atsižvelgia į amžių. Kadangi mano mama buvo vyriausia, savo taurę ji laikė aukščiau kitų, o Phoung su draugu taures turėjo laikyti kiek žemiau abiem rankom arba viena ranka liesdami kitą savo ranką.
Ką valgysime šiandien?
Phoung papasakojo, kad Fukoko sala garsėja perlais, pipirais ir žuvų padažu. Perlų nepirkau, bet pipirus bei iš ančiuvių gaminamą žuvų padažą įvertinau labai teigiamai. Tiesa, jei norėsite saloje gamintu žuvų padažu pavaišinti draugus Lietuvoje, pasidomėkite, kokie yra jūsų oro linijų reikalavimai, gabenant šį padažą (vienos oro linijos net atsisako tai daryti!). Sudužus žuvies padažo buteliukui, specifinis kvapas lėktuve išliktų net dvi paras, tad ne visi sutinka rizikuoti.
Phoung pavaišino aplink Fukoką gaudoma silke. Silkė buvo ne pataluose – ją, pagardinusi prieskoninėmis žolėmis, vyniojau į „tūtelę“ (spring rolls) kaip tai daro vietiniai ir valgiau. Planavau tik paragauti, bet buvo taip skanu, kad suvalgiau visą pateiktą lėkštę.
Su Phoung vakarieniavau vietinių pamėgtoje užeigoje, kur gaminamas tik vienas patiekalas – tradicinė fo (pho) sriuba. Tarsi naminis sultys, priešais mano akis gaminami ir į lėkštę vos tik pagaminti dedami ryžių makaronai, daugybė žolelių (kalendra, citrininiai bazilikai, mėtos ir t.t.), sojų daigai ir žuvis dingo iš mano lėkštės labai greitai.
Tiesa, sriubos padažą reikėjo pasigaminti pačiai, o Phoung paaiškino, kaip teisingai su juo valgyti fo sriubą. Tai vienas iš privalumų, kodėl verta eiti valgyti kartu su vietiniais – sužinai visus ypatumus. Kažkada užeigoje kabėjo angliškas užrašas: „Jei nori žinoti, kaip reikia valgyti sriubą, žiūrėk į kitus“, bet vieta tikrai nėra turistinė, tad užrašo nebeliko ir tik Phoung dėka turėjau galimybę pasimėgauti pačia skaniausia mano iki šiol valgyta fo sriuba Vietname.
Tiesa, Phoung pasiūlė paragauti ir tai, kas daugumoje Azijos šalių valgoma tiesiog kaip užkandis. Balut – kiaušinis su beveik išsivysčiusiu embrionu, kuris valgomas pramušant lukštą, išgeriant sultinį ir tada suvalgant trynį bei embrioną.
Keliaudama niekada neatsisakau išbandyti ar paragauti kažko naujo. Prisipažinsiu, man tai buvo iššūkis, bet išdrįsau jį priimti. Tiesa, kitą dieną pusryčiams kiaušinienės atsisakiau, nes atrodė, kad vis dar jaučiu balut skonį.
Informacija norintiems vykti
Nedidelę Fukoko salą turistai dar tik atranda. Man šiek tiek neramu, ar pavyks Vietnamo vyriausybei laiku sutvarkyti ir paruošti salą masiniam turizmui. Jei esate atviri naujiems patyrimams, rekomenduoju Fukoką kelių dienų poilsiui, keliaujant po Vietnamą. Svarbiausia – būkite atviri naujai kultūrai ir prisiminkite, kad net didžiausiame gatvės eisimo chaose galima rasti tvarką. Geriausias oras Fukoko saloje – nuo lapkričio iki kovo.
Rekomendacija tv3.lt portalo skaitytojams:
Geras oras reiškia ir padidėjusį turistų skaičių bei didesnes viešbučių kainas, todėl siūlau į salą vykti spalio pabaigoje.
Pavyzdžiui, mano viešbučio kaina nuo lapkričio pirmos dienos buvo apie 30% didesnė negu spalio mėnesį. Taip pat nuo lapkričio pirmos dienos viešbučio svečiai nebegalėjo mėgautis nemoku vynu bei kokteiliais vakarienės metu, kaip tai darė atostogaujantys spalio pabaigoje. Tiesa, spalio pabaigoje gali šiek tiek palyti, bet tai truks tik kelias minutes ir tikrai atostogų nesugadins.
Lėktuvo bilietas vienam žmogui (Vilnius – Ho Chi Minas – Vilnius) – 500 Eurų
Skridau į Ho Chi Miną, nes norėjo porą dienų praleisti mieste bei dar porą dienų pakeliauti po Mekongo deltą.
Vietnamo oro linijų bilietas vienam žmogui ( Ho Chi Minas – Fukokas – Ho Chi Minas) – 40 Eurų (su 20 kg lagaminu).
Nakvynė Fukoko saloje dviem žmonėms gali kainuoti nuo 14 Eurų. Tiesa, jei norite viešbučio su švariu ir privačiu paplūdimiu, pusryčiais bei tikrai geru kambariu ar vila, planuokite skirti nuo 70 Eurų už parą dviem žmonėm.
Maisto kainos gali svyruoti nuo kelių eurų iki... Mėgstu ragauti tiek gatvės maistą, tiek ir maistą, pateikiamą, galima sakyti, turistinėse vietose, tad už vakarienę mokėdavau nuo 4 iki 20 Eurų (žmogui).
