Laisvai samdoma tekstų rašytoja Eglė (aut. past. – vardas pakeistas) sutiko anonimiškai pasidalinti savo patirtimi. Pasak jos, ilgą laiką net nekilo mintis, kad darbas prie kompiuterio gali turėti įtakos sveikatai. „Atrodė, kad jei darbas sėdimas, o ne fizinis, jis negali būti pavojingas“, – sako pašnekovė.
Nuo akių nuovargio iki rimtos diagnozės
Laisvai samdoma tekstų rašytoja didžiąją dienos dalį praleidžia prie kompiuterio – jos kasdienybė sukasi apie tekstų rašymą, redagavimą ir informacijos analizę. Ji kuria turinį įvairiems klientams – nuo farmacijos ir sveikatos priežiūros sektoriaus iki kelionių, gyvenimo būdo ar verslo projektų. Vieną dieną tenka gilintis į medicininius straipsnius, kitą – rašyti lengvesnio tono turinį portalams ar socialiniams tinklams.
Kadangi darbo daug ir įvairaus, kur reikia gilintis vis į naujas temas, didžiąją dienos dalį Eglė praleidžia prie kompiuterio: analizuoja informaciją, kuria tekstus, tikrina detales. „Kadangi dirbu laisvai samdoma rašytoja, klientus apsiimu pati. Kartais pervertinu savo galimybes ir darbo prisiplanuoju per daug. O kai jau pasiimu užsakymus, noriu, kad viskas būtų atlikta nepriekaištingai ir laiku, todėl tenka prie kompiuterio praleisti daugiau laiko, nei planavau. Dažniausiai tai būna 8–10 valandų per dieną, o kartais dirbu ir savaitgaliais“, – pasakoja ji.
Nors oficialiai darbo dienoje numatyta pietų pertrauka, realybėje ji būdavo trumpesnė. „Dirbdama namuose dažnai net nepajuntu, kaip praeina laikas. Kartais tiesiog greitai kažką užkandu ir iš karto grįžtu prie darbo. Būna ir taip, kad įsitraukiu į užduotis ir visai pamirštu pavalgyti. Pertrauką darydavau, bet dažniausiai ne valandai, o kokioms 30 minučių ar net trumpiau – atrodė, kad geriau tą laiką išnaudoti darbui“, – pasakoja pašnekovė.
Ilgą laiką Eglė nejautė nieko rimto – tik įprastą akių nuovargį. Akys sausėdavo, perštėdavo, vakare matymas tapdavo ne toks ryškus. „Atrodė, kad tai normalu, juk visą dieną žiūriu į ekraną“, – prisimena Eglė. Dėl to darbo įpročių nekeisdavo ir pertraukų dažniau nedarydavo.
Praėjus keliems mėnesiams, situacija pablogėjo. Moteris pradėjo pastebėti žaibavimą akyse, mirguliavimą, atsirasdavo įvairaus dydžio ir formos drumstys – tarsi „plaukiojantys taškai“. „Iš pradžių tai pasirodydavo trumpam, bet vėliau vis dažniau. Pradėjau nerimauti, nes tai jau nebeatrodė kaip paprastas nuovargis. Būdavo momentų, kai tiesiog sustodavau ir bandydavau suprasti, kas vyksta su mano rega. Buvo tikrai nejauku, net šiek tiek baisu. Nors darbas dėl to šiek tiek nukentėdavo – reikėdavo dažniau stabtelėti, sunkiau susikaupti – vis tiek stengiausi viską atlikti laiku“, – pasakoja pašnekovė.
Po šių simptomų Eglė nusprendė nebedelsti ir kreipėsi į okulistą. Vizito metu paaiškėjo, kad jos juntami pojūčiai susiję su skaitmeniniu akių nuovargiu, kurį sukėlė ilgos darbo valandos prie ekranų ir nepakankamas poilsis akims. Gydytojo rekomendacijos padėjo geriau suprasti situaciją ir imtis konkrečių pokyčių. Nors Eglė ir toliau dirba tą patį darbą, dabar į savo sveikatą žiūri kitaip – ji reguliariai daro pertraukas, rūpinasi darbo sąlygomis, dažniau nukreipia žvilgsnį nuo ekrano ir stebi savo savijautą. „Ši patirtis išmokė vieno – ignoruoti signalų negalima“, – pripažįsta tekstų rašytoja.
Taisyklingas darbas prie kompiuterio – būtinybė, o ne pasirinkimas
Ši istorija aiškiai parodo, kad sėdimas darbas nėra toks „nekaltas“, kaip gali pasirodyti. Ilgos valandos prie ekrano, pertraukų ignoravimas ir įprotis nepaisyti pirmųjų simptomų gali baigtis rimtomis sveikatos problemomis.
Valstybinė darbo inspekcija atkreipia dėmesį, kad darbuotojų sauga svarbi ir dirbant kompiuteriu. Net ir nedideli, iš pradžių nepavojingi pojūčiai, tokie kaip akių nuovargis, perštėjimas ar neryškus matymas, – signalai, kurių nereikėtų ignoruoti.
Pagrindinė klaida – manyti, kad „praeis savaime“. Kaip rodo ši situacija, delsimas gali kainuoti labai brangiai – kuo ilgiau ignoruojami simptomai, tuo didesnė rimtų komplikacijų rizika.
Rekomendacijos dirbant prie kompiuterio:
- kas 20 min. bent 20 sekundžių žiūrėti į tolį (20-20-20 taisyklė);
- kas 1–2 val. daryti 5–10 min. pertraukas be ekranų;
- ekraną laikyti akių lygyje, ~50–70 cm atstumu;
- dažnai mirksėti, vengti akių išsausėjimo;
- atlikti paprastus akių pratimus (judinti akis į šonus, į viršų ir apačią, smarkiai sumirksėti, keisti fokusą);
- pajutus simptomus (žaibavimą, mirguliavimą, „taškus“) – kreiptis į specialistus.
Drąsiai kreipkis į Valstybinę darbo inspekciją:
Telefonu: +370 5213 9772
- užpildant el. paklausimo formą Elektroninis paklausimas
- arba paklausimą siunčiant [email protected]
Daugiau informacijos: https://vdi.lrv.lt/lt/.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
