„Jogą daryti tokiu oru, kai lyja, pučia vėjas ar sninga – tai tik mūsų, suaugusiųjų, akimis netinkamos sąlygos“, – juokėsi trimečiams ir penkiamečiams jogos užsiėmimus per lietų vedusi jogos instruktorė Raimonda Poškevičė.
Lietus kiaurą dieną, vėjas, ir prasto oro nė kiek nebijantys darželinukai, sukritę ant spalvotų kilimėlių.
„Su kolege baigusios užsiėmimą ir susėdusios kartu išsigręžti kelnių, pripažinome sau – blogo oro tikrai nebūna, būna tik jogos instruktorių bloga apranga“, – pasibaigus pirmajam užsiėmimui, nusprendė jogos instruktorė.
Lauko darželio vaikams mankšta lauke įprasta.
„Mes darome mankštą, ypatingai šaltuoju metų laiku. Po ryto ratelio vaikai dažnai bėgdavo mankštintis į pievą, – sakė Lauko darželio Kauno padalinio vadovė Irena Aračiauskienė. – Ar neperšlapo? Gelbėja lietaus apranga. Šlapia tai tikrai nelygu šalta. Mes pasitikime jutimine temperatūra, darome tai, kas malonu“.
Vaikams patinka jogos pozos, atkartojančios gyvūnų judesius, o įsitraukę į žaidimą, bandydami mėgdžioti katės, šuns, kobros skleidžiamus garsus, jie ne tik stiprėja fiziškai, bet ir sutelkia dėmesį, lavina vaizduotę. Joga prisideda ir prie emocinio ugdymo.
Įdomu, ar joga tokiomis oro sąlygomis lauke yra geras užsiėmimas?
Nemažai tėvų baiminasi mankštos prastesniu oru, – paklausiau jogos praktikės, instruktorės, tinklaraščio „Basa Pėda“ autorės R. Poškevičės, kuri praktikuoja sveiką gyvenseną ir šiuo metu studijuoja pedagogiką.
Tiesą pasakius, jogą daryti tokiu oru, kai lyja, pučia vėjas ar sninga – tai tik mūsų, suaugusiųjų, akimis yra netinkamos sąlygos. Taip, kaip į jogą gali ateiti bet kokio amžiaus žmonės ir žmogeliukai, taip jogą galima daryti ir bet kokiu oru. Mes su kolege Ernesta Dikinyte, atėjusios į Lauko darželį vesti jogos užsiėmimo, nustebome – mažieji yra labai tinkamai apsirengę, tad peršalti ar peršlapti net nėra galimybės.
Ar tai pirmas bendradarbiavimas su darželiu, ar ir anksčiau vedėte mažyliams užsiėmimus? Ar vaikams patinka joga? Darželyje ir tokiomis neįprastomis sąlygomis jogą teko vesti tikrai pirmą kartą! Įprastai užsiėmimus vedu jogos studijoje ar festivaliuose, kur tėvai neretai pasikviečia vaikučius kartu „kitaip“ praleisti laiką, o kiek ūgtelėjusias atžalas atsiveda dėl netinkamos laikysenos, nugaros problemų, įsitempusių raumenų.
Tad mažųjų jogų tikrai pasitaiko. O ar jiems patinka, priklauso nuo to, ar vaikai tai daro savo noru – juk mums, dideliems vaikams, taip pat patinka tik tai, ką pasirenkame patys. Jeigu užsiėmimas vedamas smagiai, aktyviai, pateikiama žaidybine forma, vaikams tai, be abejo, patinka.
Kokie pratimai jiems geriausiai tinka?
Smagiausi ir geriausi pratimai yra tie, kuriuos vaikai gali atlikti žaidybine forma. Beveik visiems vaikams artima yra gamta, gyvūnai, o kadangi jogoje daugelis padėčių yra vadinama gamtos ar gyvūnų vardais, jiems patinka atkartoti šias padėtis kartu skleidžiant ir garsus. Katės padėtyje atkartojame jos kniaukimą, šuns – lojimą, drugelyje plasnojame kojomis kaip sparnais, kobroje šnypščiame ir taip toliau. Taip vaikai mokosi ne tik lavinti vaizduotę, bet ir susikaupti, lavina kūno judesius, raumenis, ugdo sveikos gyvensenos įgūdžius.
Jūs pati studijuojate ikimokyklinį ugdymą, ar ne? Kokie jums atrodo svarbiausi dalykai, kuriuos vaikas turėtų išmokti darželyje?
Taip, studijuoju ikimokyklinį ir priešmokyklinį ugdymą ir manau, kad darželyje vaikai turėtų būti ne mokomi, o ugdomi. Auklėtojams vertėtų duoti galimybę vaikui atrasti jo pomėgius ir gebėjimus bei padėti jiems skleistis.
Gydytojai, kūno kultūros mokytojai, tėvai sako, kad dabartiniai vaikai mažai juda. Kiek kartų per savaitę ir kokios trukmės mankštą jiems būtų naudinga daryti? Ir kiek dėmesio skirti ne tik kūno, bet ir emocijų mankštai?
Čia jau galime remtis profesionalų nuomone – kad vaikai palaikytų ir gerintų sveikatą, Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) rekomenduoja kasdien sukaupti mažiausiai 60 minučių vidutinio ar didelio intensyvumo fizinės veiklos.
Tai apima įvairius žaidimus, visą sportą, mobilumo fizinį aktyvumą – pavyzdžiui, ėjimą, bėgimą, važiavimą riedučiais ar dviračiu.
Norint, kad tai netaptų prievole ar prievarta, sveikos gyvensenos įpročius pirmiausia turi ugdyti tėvai. Kai kurios mamytės, lankančios jogą, pasakoja, kaip joms darant pratimus namuose, net trimečiai vaikučiai patys ateina šalia jų ir, nors ir nerangiai, bet kartoja judesius, prašosi būti pamokomi. Čia tokia pati situacija, kaip su mityba – jei norite, kad vaikai valgytų daržoves, tėveliai turi jas pirmiausia valgyti patys.
O emocinis ugdymas turėtų žengti koja kojon. Joga tuo ir ypatinga, kad fizinės padėtys yra skirtos tam, kad susikoncentruotum, dėmesį nuo išorinių dalykų perkeltum į save, suvoktum, ką ir kodėl jauti. Galų gale, nurimusia galva spręsti gyvenimo iššūkius yra gerokai lengviau.
