Apie vaikų emocinį išsekimą ir patyčias laidoje „Sveikatos DNR“ – pokalbis su vaikų psichologe Simona Velikiene.
Vaikų emocinis išsekimas ir suaugusiojo perdegimas
Vaikų emocinis išsekimas ir suaugusio perdegimas nėra visiškai tokie patys. Suaugusiems dažniausiai perdegimas kyla dėl darbo pertekliaus ir tą jis pats gali suvokti. Jie geba atpažinti, kad darbo jau yra per daug, jam reikia pailsėti, nes jis perdegė, reikia pasiimti atostogų.
Tačiau, pasak specialistės, vaikai to dar patys negali suprasti ir jų emocinis išsekimas labiau pasireiškia per elgesį ar emocijas.
„Pasikeitęs turi būti tam tikras elgesys, ko ankščiau nebuvo. Per tai galima pastebėti daugiau. Arba jeigu vaikas, tarkim, sako, kad „man kažkas negerai, man čia viskas nepatinka.“ Tai irgi kažkoks ženklas, kad jau reikia galbūt ieškoti pagalbos“, – sako psichologė.
Kaip elgtis tėvams, kai jų vaikai patiria patyčias?
Jeigu vaikas tėvams prisipažįsta, kad mokykloje patiria patyčias, jam reikia parodyti supratimą, palaikymą ir patikinti, kad tai išspręsta bus kartu. Tačiau, pasak Simonos Velikienės, nereikia pulti aiškintis su patyčias kurstančiu vaiku, ar jo tėvais vaikams girdint. Geriau atskirai susitikti su vaiko tėvais ir tarpusavyje aptarti esamą situaciją.
Taip pat nereikia skatinti suduoti atgal, suversti kaltės pačiam vaikui ar net numoti į viską.
„Arba, pavyzdžiui, pasisakė vaikas ir jūs sakote: tai čia nieko tokio, tu jau didelis, pats susitvarkysi, arba čia viskas praeis savaime, nekreipk dėmesio, jie patys pabaigs. Tarsi numoti negalima, tada vaikas lieka vienas.
Įpūsti jam, kad aš tikiu tavimi ir mes kartu kaip komanda, gal dar reikia laiko, aš pagalvosiu, kaip tau galima padėti, ir tokį pasitikėjimą parodyti“, – pateikė pavyzdį specialistė Simona.
Vaikui parodžius, kad jis patiria kibernetines patyčias, svarbu yra rinkti fizinius įrodymus. Tie įrodymai galėtų būti ekrano nuotraukos, žinutės, nuotraukos ir kita. Vėliau užblokuoti vaikui grėsmę keliantį asmenį ir pranešti atitinkamos platformos administratoriui apie netinkamą elgesį internete.
Jeigu tai susiję su vaiko mokykla, informuoti apie situaciją mokyklos administraciją ir prašyti konkretaus saugumo plano vaikui.
„Galbūt kažkokios papildomos pagalbos bus, ar stebėsime klasėje, pertraukų metu. Geriausia, kad būtų raštiškai parašyta, kaip įrodymas, kad tas bus užtikrinta, kokie veiksmai“, – pataria vaikų psichologė.
Požymiai, kad laikas profesionaliai pagalbai
Kai vaiko elgesys pasikeičia, sutrinka miegas, kamuoja košmarai, vaikas nebeturi apetito, atsiriboja nuo kitų ar nustoja daryti dalykus, ką darė ankščiau, jau reiktų sunerimti.
Tačiau jei vaikas rodo savižudybės ženklus, – žaloja save, kalba, kad nebenori gyventi, pradeda dalinti asmeninius daiktus kitiems – tada jau reikia kreiptis pagalbos pas specialistus, ar net skambinti greitosios pagalbos telefonu.
„Skambinti 112, nepalikti vaiko vieno, nes jeigu jau yra grėsmė jo gyvybei, tai čia jau būtų kritiniai atvejai, kai jau tikrai reikia rimtesnės pagalbos ir greito reagavimo“, – įspėja vaikų psichologė S. Velikienė.
Visą pokalbį žiūrėkite straipsnio pradžioje.
„Sveikatos DNR“ žiūrėkite kiekvieną pirmadienį 19 val. naujienų portale tv3.lt ir platformoje TV3 Play. Laidą trečiadieniais 19 val. rasite TV3 televizijos YouTube kanale.
Tekstą parengė naujienų portalo tv3.lt praktikantė Aira Švagždytė.
Apie ką kalbėjome laidoje:
00.00 Laidos ir pašnekovės pristatymas
03.30 Dėl ko į vaikų psichologę kreipiasi tėvai?
06.00 Vaikų ir paauglių emocinio išsekimas ir atvejų didėjimas
07.50 Vaikų emocinio nuovargio išraiškos
09.30 Vaikų emocinio išsekimo ir suaugusiųjų perdegimo takoskyra
10.35 Vaiko patyčias išduodantys ženklai
13.30 Pirmieji tėvų žingsniai išgirdus apie vaiko patiriamas patyčias
15.50 Ko nedaryti vaikui prisipažinus apie patyčias?
17.30 Kibernetinės patyčios – kaip elgtis?
19.00 Kada reikalinga profesionali pagalba?
21.40 Padėtis be išeities – ar taip būna?
24.00 Psichologės žinutė tėvams
