Laidoje „Sveikatos DNR“ ciklui „Paimk gyvenimą į savo rankas“ Valgymo sutrikimų linijos psichologė Veronika Mudėnaitė-Savickienė aptarė, kokie žmonės yra pažeidžiamiausi dietos kultūros pasekmėms ir kaip artimieji gali padėti valgymo sutrikimu sergančiam asmeniui.
Valgymo sutrikimus lemia ir genai
Laidos metu pašnekovė užsiminė, kad polinkis į valgymo sutrikimusc labai dažnai užkoduotas mūsų genuose. Pasak jos, žmogui gali užtekti vienos dietos, kad jam išsivystytų valgymo sutrikimas. Jeigu šeimoje buvo asmenų, sergančių valgymo sutrikimais, yra tikimybė, kad tai pasireikš ir ateities kartose.
Be to, anot psichologės, valgymo sutrikimais sirgti dažniausiai yra linkęs jaunimas.
„Jie susiduria su daug iššūkių savo gyvenime. Tame tarpe ir besikeičiantis kūnas, noras pritapti prie bendraamžių ir jiems patikti. Jeigu tu matai, kad tavo draugė laikosi dietos, tu irgi gali pradėti laikytis dietos“, – įvardijo psichologė Veronika Mudėnaitė-Savickienė.
Valgymo sutrikimais dažniau serga moterys, tačiau vyrai nėra visiškai atsparūs šiai ligai, tik jiems ji pasireiškia kitaip. Jeigu moterys linkusios laikytis dietų, nevalgyti tam tikro maisto, tai vyrai dažniau per daug sportuoja, stengiasi pabrėžti raumenų linijas ir dažnai persivalgo sutelkdami dėmesį į baltymais turtingą maistą.
Bet persivalgymas nėra būdingas tik vyrams, jis paveikia visokio amžiaus ir lyties žmones. Tam tikri įvykiai ar sunkios dienos gali pastūmėti žmones į persivalgymą. Taip yra numalšinamos liūdnos mintys ir emocijos, užgožiant jas nemaloniu pilnumo jausmu. Tačiau anot pašnekovės, persivalgymo nereiktų maišyti su emociniu valgymu.
„Visi žmonės kažkiek valgo emociškai, nes mums tai malonumo šaltinis, tai yra šventės, per kurias susiburiame ir galbūt suvalgome daugiau maisto. <...> Bėda atsiranda tada, kai žmogus visas savo problemas ir nemalonias emocijas, arba kaip tik džiugias emocijas, sprendžia ramindamas save maistu“, – išskiria psichologė.
Valgymo sutrikimo požymiai
Norint padėti valgymo sutrikimu sergančiam asmeniui, pirmiausia svarbu žinoti ligos požymius. Pasikeitusi mityba, gaminimas šeimai, bet vengimas valgyti kartu yra pirmieji ženklai, kad žmogus gali sirgti valgymo sutrikimu.
Svarbu atkreipti dėmesį, kaip asmuo kalba ir mąsto apie save.
„Vėliau atsiranda ir nepasitenkinimas kūnu didžiulis, tas žmogus gali labai nerimauti, tarkime, neiti į paplūdimį, į kažkokius susibūrimus, dažnai persirenginėti, tikrinti savo išvaizdą, dažnai svertis. O persivalgymo atveju, kadangi jie dažnai jaučia gėdą persivalgydami, jie slepia tas maisto pakuotes“, – sutrikimo požymius atskleidė V. Mudėnaitė-Savickienė.
Valgymo sutrikimą turinčiam žmogui svarbu turėti palaikymą ir tinkamą pagalbą bandant pasveikti nuo šios ligos. Svarbu nemoralizuoti, o išreikšti susirūpinimą, vesti juos teisingu keliu link mąstysenos, kuri būtų sveika būtent tam žmogui. Svarbu sukurti saugią erdvę ir ryšį, kuriame žmogus galėtų saugiai, be priekaištų išsikalbėti ir sulauktų pagalbos.
„Tie žmonės vis tiek patys savaime jaučia didelę gėdą ir kaltę. Jeigu mes moralizuosime, tai ne tik juos atbaidysime, ne tik galimai sugadinsime ryšį tarpusavio, bet ir nepastūmėsime to žmogaus ieškoti profesionalios pagalbos“, – sako pašnekovė.
Pasak V. Mudėnaitės-Savickienės, kartais valgymo sutrikimas tėra epizodinis po tam tikrų įvykių arba kaip „eksperimentas“. Tačiau kai tai tampa problema kasdieniniame gyvenime, asmenys yra skatinami kreiptis į Valgymo sutrikimo liniją, pasikalbėti su specialistais ir sužinojus pirmuosius žingsnius sveikimo link, rasti sau tinkamą komandą ir gydymo būdą.
Visą pokalbį žiūrėkite straipsnio pradžioje.
Tekstą parengė naujienų portalo tv3.lt praktikantė Aira Švagždytė.
Daugiau apie tai žiūrėkite laidoje „Sveikatos DNR“ kiekvieną pirmadienį 19 val. naujienų portale tv3.lt ir platformoje TV3 Play. Laidą trečiadieniais 19 val. rasite ir TV3 televizijos YouTube kanale.
