Turkiją ji apibūdina kaip itin įvairią ir pilną visko, priklausomai nuo to, į kurį regioną nuvyksite, vis tik tikina – pamatyti čia tikrai yra ką, tik daugelis tuo nepasinaudoja.
Netikėtas pasiūlymas, nuvedęs į Turkiją
Dabar Turkija – jos namai, nors iki čia išvykstant nebuvo nė kartą jos aplankiusi. Vis tik, sako, visada žavėjosi šalies kultūra, šiek tiek mokėsi turkų kalbos, kai nė nenutuokė, kad vieną dieną keliai nuves būtent čia.
„Tikrai nemaniau, kad šios kalbos žinias panaudosiu būtent darbui Turkijoje“, – šypsosi ji.
Viską pakeitė netikėtai užsimezgęs pokalbis: anksčiau pažinotai merginai, tuo metu dirbusiai gide Turkijoje ne pirmus metus, prasitarusi apie meilę šiam kraštui, Roberta sulaukė kvietimo atvykti dirbti kartu su ja.
„Nors Lietuvoje turėjau dvi veiklas, gavusi pasiūlymą per vieną dieną priėmiau sprendimą kuriam laikui pristabdyti darbus ir po savaitės jau išvykau į Turkiją dirbti gide“, – trumpai savo istoriją, kaip keliai nuvedė į Vakarų Azijos šalį, nupasakojo R. Ertaş.
Gidės darbą ji sako pasirinkusi dėl viduje knibždančio noro išbandyti save įvairiose srityse. Be kita ko, tai buvo ne tik nauja patirtis, bet ir galimybė iš arčiau pažinti Turkiją bei tobulinti turkų kalbos žinias.
Pasiteiravus, ar sunkų kelią teko įveikti norint tapti gide, Roberta šypteli – daugelis galvoja, kad šioje profesijoje keliami ypatingi reikalavimai, tačiau tai nėra tiesa:
„Nereikia tam jokio aukštojo išsilavinimo ar patirties turizmo srityje. Užtenka noro ir motyvacijos mokytis bei kelių pagrindinių įgūdžių: komunikabilumo, punktualumo, lankstymo, problemų sprendimo.
Žinoma, labai didelis pliusas mokėti daugiau kalbų. Nors dirbama su turistais iš Lietuvos ir pagrindinė kalba lietuvių, dažnai gali prireikti rusų kalbos, ypač pačioje įmonėje, kartais anglų, na, o turkų kalba tikrai nebūtina, nors šios kalbos pagrindai padės sklandžiai susikalbėti su autobusų vairuotojais.“
Kiekvienas Turkijos regionas – tarsi atskira šalis
Atostogaudami ir turistaudami dažnai pamatome labai mažą dalį šalies, į Turkiją tautiečiai dažniau traukia ilsėtis, o ne keliauti ir pažindintis su kraštu. Kasdien čia verdantį gyvenimą iš arti matanti Roberta sako – veltui.
Turkiją ji apibūdina kaip labai įvairią. Kiekvienas regionas – savotiškas ir labai skirtingas, šalis turi ir įspūdingus didmiesčius, ir įspūdingą gamtą, o kiekvienas regionas – tarsi sava atskira šalis.
„Juodosios jūros regionas gali nustebinti savo žaliais tankiais miškais, aukštais kalnais, savita kultūra bei ramybe. Tuo tarpu lietuvių pamėgtas Viduržemio regionas gali palepinti didesne šiluma, gražiais paplūdimiais, daugiau veiksmo.
Turkijos rytai gali pasirodyti visai kaip kitas kaštas, ten mažai augmenijos, plokščiakalniai, didelė kurdų kultūros įtaka, net daugelyje miestų tame regiona ir vyrauja kurdų kalba.
Vakaruose miestau jau labiau panašūs į europietiškus: verslo bei mokslo centrai, gerokai modernesnis regionas“, – apie šalies regionų skirtumus pasakojo pašnekovė.
Prie vieno dalyko Turkijoje niekaip nepripranta
Vis tik vienas dalykas čia gali nepatikti – prie jo sunku priprasti ir pačiai Robertai. Tai – rūkymo kultūra. Turkijoje įprasta rūkyti beveik visur, šį žalingą įprotį turi daugybė vietinių gyventojų.
„Restoranai bei kitos viešosios vietos būna paskendę dūmuose, įprastai rūkoma ir namuose. Kadangi pati nerūkau, labai nemalonu nuolat kvėpuoti dūmais beveik kiekvienoje vietoje. Tai vienintelis dalykas, prie kurio visai nepavyko priprasti ir jau matyt nepriprasiu“, – atvirauja gidė.
Įžvalgų ji turi ir apie tai, kokie turkai žmonės ir kokių skirtumų, mačiusi abi puses, pastebi su lietuviais. Turkai – emocionalūs, greitai „užsidegantys“ it degtukai, emocijas reiškiantys nevaržant savęs – ar tai būtų džiaugsmas, ar pyktis. Čia ji ir įžvelgia didžiausią skirtumą: tame, kaip reiškiame emocijas. Sako, ir vieni, ir kiti galėtų pasimokyti vieni iš kitų:
„Mes, lietuviai, tokie ramesni, santūrūs, dažniausiai nerodome daug emocijų. Manau, galėtume vieni iš kitų pasimokyti: mes galėtume išmokti iš turkų labiau atsipalaiduoti ir drąsiau reikšti savo emocijas, o tuo tarpu turkai galėtų šiek tiek ir pasimokyti iš lietuvių kai kuriose situacijose tas savo emocijas suvaldyti.“
Pasirinkę „viskas įskaičiuota“, tautiečiai dažnai dienas leidžia tik prie baseino
Turkija išties didinga ir įspūdinga, bet turbūt didžioji dalis ten keliaujančių renkasi patogų poilsį su „viskas įskaičiuota“. Roberta pastebi – dauguma jų praleidžia atostogas tik viešbučio teritorijoje, dėl ko, kaip ji sako, gaila, nes šalis gali pasiūlyti daug daugiau ne tik patogų viešbutį ir saulę.
„Turkijoje tokia įspūdinga gamta, kultūra bei istorija, kad išties turistai labai daug praranda pasirinkdami Turkiją vien pagulėjimui viešbutyje“, – atvirai sako R. Ertaş.
Pati, dirbdama gide, Roberta visada, kol keliaujama iki viešbučio, stengiasi turistus sudominti ir pritraukti vykti į įvairias ekskursijas, kad pamatytų ne tik viešbučio teritoriją, bet prisiliestų prie tikrosios Turkijos.
Ji šypteldama priduria, kad lietuviai, vis tik, taupūs žmonės – ne kartą ji yra sulaukusi klausimų, kaip įvairias vietas aplankyti savarankiškai. Pašnekovė sako, kad šioje vietoje pataria netaupyti.
„Galiu atvirai pasakyti, kad šioje vietoje taupyti neverta, ekskursija su gidu duos daug daugiau vertės nei vien pasivaikščiojimas po tam tikrą objektą, apie kurį nieko nežinote.
Pati vesdavau ekskursijas, tad turistai visada pasidalindavo, kaip įdomu sužinoti tiek daug ne vien apie pačius aplankytus objektus, bet ir apskritai Turkiją, jos kultūrą ir gyvenimą čia, aktyviai manęs klausinėdavo klausimų, tad tikrai smagiai ir turiningai praleisdavome popietę“, – sako pašnekovė.
Išskyrė vieną klaidingą lietuvių įsitikinimą apie turkus
Kalbėdama apie neatrastus šios šalies perlus, R. Ertaş neslepia: „Labai gaila, kad didžioji dalis lietuvių turistų aplanko tik Antalijos regioną, o kartais net ir pačioje Antalijoje nieko neaplanko, išskyrus viešbutį.“
Iš to, kaip pastebi, neretai susidaromi ir klaidingi įsitikinimai ir apie šalį, ir apie jos gyventojus. Ji prideda, kad Antalijos regionas – turistinis, čia viskas pritaikyta turizmui, tad ir kultūra gali pasirodyti kitokia. Pavyzdžiui, vienas dažniausių mitų, kuriuos pati girdi iš lietuvių, kad visi turkai kalba rusiškai.
„Tai visiškai netiesa. Taip gali pasirodyti Antalijos regione, kadangi čia turkai yra prisitaikę prie didžiulių rusakalbių turistų srautų, tad dėl šios priežasties yra pramokę rusiškai. Tačiau didižiojoje Turkijos dalyje retai sutiksite turką, kuris kalbėtų užsienio kalba“, – paaiškina Turkijoje įsikūrusi lietuvė.
Turkams mokėti anglų ar rusų kalbas nėra įprasta – net ir Robertos vyras nemoka nei angliškai, nei rusiškai, todėl bendrauja tik turkų kalba.
„Tad labai rekomenduočiau lietuviams iškelti koją iš tos pamėgtos Antalijos ir aplankyti kitus Turkijos miestus, kur atsiskleistų savita šios šalies ar net pačių regionų kultūra“, – patarimą davė R. Ertaş.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
