Siūlome pasižvalgyti į mūsų siūlomus lankytinus objektus. Ilgai neatidėliokite ir pradėkite kelionę!
Vilniaus regionas
Varnikų pažintinis takas. Pažintinio tako ilgis – 3,5 km. Take įrengta 10 informacinių stotelių, kur aprašomas besikeičiantis kraštovaizdis bei čia randamos augalų ir gyvūnų rūšys, kelios poilsio vietos su suoleliais, keletą pavėsinių ilgesniam atokvėpiui. Dalis tako yra medinis, likęs - gruntinis miško takelis.
Pakeliui lydi krypties rodyklės, padėsiančios nepasiklysti.
Trakų Vokės dvaras. Tai architektūros paminklas Trakų Vokėje, turintis neogotikos, neoklasicizmo, eklektikos stilių elementų. Įsikūręs pusiaukelėje tarp Vilniaus ir Trakų. 1898–1900 m. iš Prancūzijos pasikviestas garsus kraštovaizdžio architektas Eduardas Fransua Andrė su sūnumi Renė suprojektavo ir įkūrė parką.
Dvaro sodyba išsiskiria kraštovaizdžio ir architektūros darna. Iš Trakų Vokės dvaro į Vilnių, kitus Tiškevičių rūmus, buvo nutiesta pirmoji Lietuvoje telefono linija.
Vilniaus miegamųjų rajonų istorijos
Galbūt Vilnius pačių vilniečių ar miesto svečių jau yra išnaršytas kelis kartus, tačiau galima būtų lažintis, kad dar tikrai nedaugelis išbandė ekskursijas po miegamuosius miesto rajonus ar pramonės paveldą.
Šios teminės ekskursijos ne tik rengiamos grupėms su gidu, bet vietiniai turistai skatinami ir savarankiškai keliauti – Vilniaus savivaldybė yra sudariusi maršrutus po tokius Vilniaus rajonus kaip Žvėrynas, Markučiai ar kt. Šie rajonai tikrai gali papasakoti dar daug negirdėtų miesto istorijų.
Kauno regionas
Stilingas Kaunas
Ar girdėjote, kad Kaunas didžiuojasi UNESCO dizaino miesto statusu? Po Pirmojo pasaulinio karo Kaunas tapo daugelio jaunosios kartos meno kūrėjų, dailininkų idėjų ir siekių išsipildymo vieta. Koks buvo to meto žmonių estetinis skonis? Kaip Kaune išsiskleidė modernizmo ir art deco stiliai?
„Kaunas IN“ siūlo nepraleisti progos susipažinti su tarpukario menininkais ir veikėjais, puoselėjusiais ir formavusiais Kauno tarpukario modernistinę erdvę ir objektus ar net praverti privačių namų, pasižyminčių unikaliu interjeru, duris. Besidomintiems Kauno architektūra – ir ekskursijos „Naktinės Kauno panoramos“, „Modernistinės architektūros atspindžiai“ bei „Atrask Italiją Kaune“.
Kadagių slėnis. Tai botaninis draustinis Arlaviškių kaimo (Taurakiemio sen., Kauno raj.) pakrašty, stačiame Nemuno kilpos šlaite apaugęs paprastaisiais kadagiais. Išskirtinė kadagyno ypatybė yra oro grynumas, nes kadagys – vienintelis augalas Lietuvoje, išskiriantis ypatingai daug dezinfekuojančių ir gydančių medžiagų.
Kadagių slėnio viršutinėje dalyje, ant skardžio krašto įrengtas pažintinis pėsčiųjų takas. Visas takas yra 1,3 km ilgio, tame tarpe – 501 m pakylėto lentinio tako. Už jo prasideda įprastas miško takelis, supamas prieš 50 metų pasodinto miško želdinių juostos.
Radvilų pėdsakais Kėdainių senamiestyje
Kėdainiai, esantys praktiškai pačiame geografiniame Lietuvos viduryje, turi ne tik itin fotogenišką senamiestį (vien ką reiškia buvęs škotų pirklio namas, papuoštas menine instaliacija su daugiau nei šimto realių miestiečių, pasipuošusių viduramžių drabužiais, nuotraukomis), bet ir centriniame miesto parke boluojantį vieną iš dviejų Lietuvoje esančių minaretų, menančių egzotišką meilės istoriją.
Kėdainiai garsėja tiek Radvilų palikimu – Evangelikų reformatų bažnyčios rūsiuose galima aplankyti jų mauzoliejų, o viename senamiesčio restorane net paragauti Radvilų troškinio, tiek žydų paveldu – čia atstatytos Didžioji ir Mažoji sinagogos. Beje, Kėdainių centre būtina surasti vienintelę Europoje Džiazo gatvę!
Kauno funikulieriai. Žaliakalnio funikulierius yra pirmas toks įrenginys Lietuvoje. Keltuvas vienkelis su 2 vagonais, prasilenkiančiais kelio viduryje. Vagonai mediniai, apkalti skarda, talpina 36 keleivius, juda 2 m/s greičiu. Kelionė trunka 1 min 38 s. Viršutinė stotelė įrengta su rūsiu.
Vieškūnų piliakalnis Kaune. Tai – vienas geriausiai išlikusių Lietuvos piliakalnių, nes ilgą laiką buvo nežinomas ir atrastas tik 1992 metais. Piliakalnis buvo įrengtas kaip mūrinę Kauno pilį iš pietryčių pusės dengianti medinė pilaitė.
Šalia pilaitės buvo įkurta papėdės gyvenvietė, įrengta ankstesnės akmens amžiaus gyvenvietės vietoje ir gyvavusi tiek pat, kiek ir pats piliakalnis.
Kalniškių konglomeratų atodanga. Kalniškių konglomeratų atodanga – tai 8 m aukščio, 400 m ilgio šlaitas, kurio viršutinėje dalyje atsidengia konglomeratų (į kietą uolieną surišto smėlio, žvyro, gargždo) sluoksniai.
Konglomeratų ertmėse ir nelygumuose randama nedidelių varveklių – sustingusių stalaktitų užuomazgų. Atodangos pavadinimas susijęs su Kauno marių dugne likusiu (užlietu) Kalniškės kaimu.
Utenos regionas
Labanoro regioninio parko apžvalgos bokštas. Tai aukščiausias apžvalgos bokštas Lietuvoje. Jo aukštis – 36 m. Pirmą kartą Lietuvoje turėsite galimybę savo akimis iš paukščio skrydžio išvysti Siesarties hidrografinį draustinį ir vaizdingiausio Aukštaitijoje miškingo ežeringo kraštovaizdžio etaloną – pasižymintį unikaliais pusiasaliais, salomis, retų rūšių augalais, gyvūnais bei kitomis gamtos vertybėmis – Lakajų kraštovaizdžio draustinį, apimantį Baltųjų ir Juodųjų Lakajų ežerų duburius.
Šiaulių regionas
Akmenų rūžos pažintinis takas. Tytuvėnų regioniniame parke Užpelkių botaniniame zoologiniame draustinyje atidaromas Akmenų rūžos (ruožo) pažintinis takas, kuris unikalus ne tik gamtine, bet ir menine prasme. Garsūs Lietuvos skulptoriai iš akmenų sukūrė originalias skulptūras ir instaliacijas. Akmenų rūžos pažintinio tako ilgis apie 1,3 km.
Šiaulių skoniai
Saulės mieste – teminių ekskursijų proveržis. Turistai gali rinktis tiek itin populiarią literatūrinę ekskursiją „Pietinia kronikas“, tiek ‚Retro skoniai“ su „smetoniškų“ valgių skanavimu ar net pažintį su miestu jo „Pagrioviais, pakiemiais ir patvoriais“. Daugiau idėjų – Šiaulių turizmo informacijos centre.
Alytaus regionas
Raižių mečetė Alytuje. Mečetė pirmą kartą šaltiniuose paminėta 1663 m., dabartinė pastatyta 1889 m., renovuota 1993 m. Joje stovi seniausias žinomas minbaras, datuojamas 1686 m. Jis gausiai puoštas kaligrafiniais rašmenimis ir augaliniu ornamentu.
Mečetė yra veikianti, per didžiąsias islamo šventes į mečetę susirenka 150-200 žmonių.
Kiekvienam birštoniečiui - po medį
Birštono kurortas vis stipriau ima prisistatinėti kaip žaliasis tylos miestas, besiorientuojantis į kokybišką, draugišką gamtai poilsį. Net sakoma, kad kiekvienam birštoniečiui čia tenka po medį. 82 proc. Birštono savivaldybės teritorijos yra Nemuno kilpų regioninio parko ribose.
Čia žaliuojančiuose miškuose medžiokles Europos karališkųjų šeimų nariams kadaise rengdavo pats Vytautas Didysis. Prie Nemuno stūkso gigantiška kunigaikščio skulptūra, ant greta esančio Vytauto kalno poilsiautojams įrengti apžvalgos suoliukai, stacionarūs žiūronai.
Be to, visi kviečiami ne tik tradiciškai paskanauti mineralinio vandens sanatorijos „Tulpė“ biuvetėje, bet ir apsilankyti naujajame mineralinio vandens paviljone „Birutės vila“ pakvėpuoti mineralinio vandens garais gulint ant gultų prie mineralinio vandens fontanų. Abi šios paslaugos yra nemokamos.
Klaipėdos regionas
Į Palangą – iš paukščio skrydžio
Palanga dažniausiai grožimės nuo tilto, o štai šių metų turizmo sezono naujiena – pirmąkart turistams atverta apžvalginė aikštelė 20 metrų aukštyje Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje. Čia atsiveria ne tik kurorto, bet ir jūros panorama. Taip pat iš arti galima apžiūrėti bažnyčios varpus.
Marijampolės regionas
Lietuvos kultūros sostinėje – nuo Niujorko grafiti iki sirpstančios V.Kernagio vyšnios
Prisiekusių turistų kelias į Marijampolę šiemet turi vesti vien dėl to, kad ji – Lietuvos kultūros sostinė. Turizmo parodoje „Adventur“ ją ypač išgarsino Niujorko menininkas Ray Bartkus, kasmet Suvalkijos sostinėje organizuojantis gatvės meno simpoziumus. Tad grafiti gerbėjai puikių darbų gali rasti ne tik Vilniuje ar Kaune. Marijampolė turtinga netradicinėmis skulptūromis – Violetos Urmanavičiūtės-Urmanos suoliukas, senamiesčio katės, runkelis prie Cukraus fabriko ar „Kai sirpsta vyšnios Suvalkijoj“ įkvėpta skulptūra V.Kernagiui Poezijos parke.
Beje, į ekskursiją po miestą galima leistis su seserimis vienuolėmis ir, pavyzdžiui, aplankyti modernų pal.Jurgio Matulaičio muziejų, kuriame saugoma ne tik jo pomirtinė kaukė, bet ir kojos įtvaras, kuris ne vienam tikriausiai primins žymų filmą apie Forestą Gampą.
