Vis dėlto, mergaitės tėvai nepraranda vilties ir atkakliai deda visas pastangas, kad Meda pasveiktų.
„Medai buvo vos mėnuo, kada lankėmės pas gydytoją įprastinei apžiūrai. Tuomet, kaip visi kūdikiai, ji tik valgė ir miegojo, tad kažkokius sutrikimus pastebėti buvo sunku.
Medikei iš karto nepatiko mergaitės verksmas. Tuomet mus nusiuntė pas neurologę ir akių daktarę. Pastaroji pastebėjo išblyškusius akių diskus ir liepė dukrą kurį laiką stebėti, ar ji akimis seka daiktus ir žmones“, – prisimena Medos mama Gintarė Plungienė.
Nerimas po gimdymo
Po medikų apžiūros namo grįžusi mergaitės mama Gintarė išties suvokė, kad Meda akimis nereaguoja į judesius.
„Ėmiau jai rodyti įvairius žaislus, kalbinti, tačiau pamačiau, kad ji išties į juos nereaguoja ir labai išsigandau. Po kiek laiko pastebėjome, kad Meda taip pat nenulaiko galvytės, nesivarto, nesėdi, kaip kiti jos amžiaus vaikai“, – pasakoja Gintarė.
Medos mama taip pat su išgąsčiu prisimena ir gimdymą, kada gimus Medai ši visa buvo stipriai pamėlusi, o akys pasruvusios krauju.
Tuomet medikai Gintarę ramino, kad kūdikiui viskas gerai, tačiau motinos neapleido nerimas dėl dukros būklės ir dvejonės iki šiol, ar ši dukros būklė gimus ir medikų abejingumas negalėjo turėti įtakos šiandieniniams Medos sveikatos sutrikimams.
„Šiuo metu laukiame išsamių genetinių tyrimų rezultatų, kurie tikimės atskleis Medos būklės priežastis“, – priduria Gintarė.
Medikai vilčių neteikė
Dabar Medai nustatytos trys diagnozės: mišrus specifinis raidos sutrikimas, kitokia epilepsija ir regos nervų subatrofija.
Medikai savo prognozėmis taip pat neteikdavo daug vilties, teigdami, kad mergaitės būklę ir sveikatos pagerėjimo galimybes sudėtinga nuspėti, tačiau kas kartą Medai pasirodžius gydytojams šie nustemba.
„Mes dedame labai daug pastangų ir darbo: reabilitacija, mankštos, masažai ir matome, kaip dukros raidos pažanga vis auga.
Meda jau reaguoja į svetimus žmones, moka pati pasiimti žaisliuką, valgyti netrintą maistą. Vis dėlto, mūsų laukia dar ilgas kelias“, – kalba mama.
Šeima Lietuvoje išbandė daugelį procedūrų Medos būklei gerinti, tačiau daugiausiai vilties teikia Slovakijoje įsikūręs fizinės reabilitacijos centras „Adeli“, kur dvi savaites trunkanti reabilitacija kainuoja 5 tūkst. eurų. Deja, šeimai tokia suma nėra įkandama.
„Gerų žmonių pagalba reabilitacijoje buvome jau vieną kartą ir rezultatai akivaizdūs. Mūsų dukra kaip reikiant sustiprėjo, pažanga akivaizdi. Tai mūsų stiprus atsispyrimo taškas, kuris leidžia Medos būklę gerinti ir išlaikyti ją stabilią“, – nurodo Gintarė Plungienė.
Medikų teigimu, norint, kad mergaitė imtų savarankiškai atsisėsti, vaikščioti ir gyventi vis pilnavertiškesnį gyvenimą, Medai tokios reabilitacijos reikalingos kas 4-6 mėn.
„Reabilitacijos centro gydytojai sako, kad Meda turi jėgos ir raumenukų, kas nekliudo atlikti judesius, tačiau smegenys neperduoda signalo raumenims, kaip viską vykdyti. Būtent šiame centre procedūrų pagalba galima padėti smegenims išmokti priimti ir siųsti signalus, kas padėtų Medai judėti“, – aiškina mergaitės mama.
Pagalbos prašymas
Gintarė atvirauja, kad daug domisi panašaus likimo vaikais ir jų sėkmės istorijos įkvepia. Kartais po tokių procedūrų vaikai ima patys žengti pirmuosius žingsnius ir Medos gerėjanti būklė suteikia vilčių, kad mergaitė taip pat galės vaikščioti.
